Taip kaip medis kaupia atmintį savo rievėse, taip ir Žemė kaupia atsiminimus apie praeitį... Atminties užrašai įrėžti Jos gelmėse ir paviršiuje, uolienose ir reljefe... Žemės praeitis ne mažiau svarbi nei žmogaus

                 Papilės atodanga su Juros periodo uolienomis unikali ne tik Baltijos regione. Ji turi didelę pasaulinę mokslinę reikšmę. Tai seniausiai (nuo 1825 m.) tiriamas, didžiausio mokslininkų dėmesio sulaukęs geologinis objektas Lietuvoje.

Papilėje atsidengia prieš 160 mln. metų negilios jūros užutekyje susiklosčiusios nuosėdos (daugiausia molis ar smėlis, per ilgą laiką virtęs smiltainiu). Tuometinė jūra tyvuliavo didelėje Europos dalyje, taip pat ir Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje. Čia Juros periodo uolienos slūgso 60-300 m gylyje ir tik Papilės apylinkėse jos matomos atodangose.

Papilės atodangos uolienose gausu Juros periodo gyvūnų liekanų – fosilijų. Tai amonitų (pagal juos atpažįstami Juros periodo sluoksniai), dvigeldžių ir kitų moliuskų kiaukutai, belemnitų skeletų dalys, kitų vandenyse gyvenusių gyvūnų ir augalų liekanos. Papilėje surasta ir aprašyta daugiau kaip 300 gyvių rūšių.

Dionizas Poška, XIX a. pradžioje lankęsis Ventos slėnyje, pirmasis Papilės atodangos suakmenėjimus palaikė muziejinėmis vertybėmis. Po jo Papilės atodangos vertybėmis domėjosi ir dabar domisi ne tik Lietuvos geologai.

Papilės atodanga saugoma nuo 1964 m. Tuomet ji buvo paskelbta geologiniu paminklu. Vėliau buvo įsteigtas Papilės geologinis draustinis, o dabar ji yra Ventos regioninio parko Ventos kraštovaizdžio draustinyje. 1997 m. atodanga įtraukta į vertingiausių Lietuvos geologinių vietovių sąrašą.

Juros periodas – vidurinis mezozojaus eros periodas, tai Žemės vystymosi laikotarpis, prasidėjęs prieš 205 mln. metų ir baigęsis prieš 145 mln. metų. Juros periodas buvo šiltas ir drėgnas. Būdinga augmenija – paparčiai ir plikasėkliai. Bet visiems jis labiausiai žinomas kaip milžiniškų roplių (dinozaurų) atsiradimo ir vystymosi laikotarpis. Tuomet atsirado skraidantys ropliai ir pirmieji paukščiai. Tik Lietuvoje dar nepavyko rasti dinozaurų liekanų, nors sąlygos jiems gyventi buvo palankios. Belemnitai buvo pagrindinis vandens dinozaurų – ichtiozaurų – maistas. Juros periodo pabaigoje pasirodė pirmieji gaubtasėkliai augalai.

 Juros periodo atodanga