- Ko taip garsiai bliauni?

- Jaunikis pabėgo...

- Tai imk kitą.

- Nenoriu kito.... Noriu tik to paties...

Šitaip nesėkmingai prasidėjo vestuvės pačiame Papilės vidury Užgavėnių dieną. Vos prasidėjusios linksmybės būtų tuoj ir pasibaigusios, nes nuotaka užsispyrė tekėti tik už to paties pirmojo išsirinkto, joks kitas jai netiko. Ką beveiksi – teko ieškoti. Kiek gražių jaunikaičių – ir ūsuotų, ir kepurėtų, ir jaunų, ir senų - jai besiūlė, nė vienas netiko – duok jai tą patį ir gana. Ir ką sau manote – netrukus iš susirinkusiųjų minios buvo ištrauktas pasislėpęs pabėgėlis. Kad bent būtų ką žiūrėti. Mažas, liaunas, išsigandęs... Štai ką reiškia tikra meilė – jei jau krito kuris į širdį, tai koks bebūtų – ar šleivas, ar kreivas – jokio kito nebereikia.

Taigi, šventė nesibaigė ir linksmai tęsėsi toliau. O kad ir nebūtų tas begėdis pražuvėlis atsiradęs, niekas nebūtų ir įstengęs linksmybių nutraukti – nes net nelaukdami oficialios kovos pradžios pradėjo vienas kitą plumpinti Lašininis su Kanapiniu, o ir dvi konkuruojančios giltinės nusprendė dalgiais pasikapoti – nepasidalino mat dūšelėmis. Visi susirinkę, nieko nelaukdami, įsitraukė į smagius ratelius. O štai ir didžiausias gražių merginų būrys iš Ventos atbildėjo – viena mėlynplaukė, kita raudonkasė, trečia labai jau seniai kaip jauna, na vienas už kitą puikesnės. Ir pradėjo jos visos jaunikiui siūlytis – imk mane, imk mane. Vestuvės vėlgi vos nenutrūko, nes jaunikis susigundė tokiu neatremiamu pasiūlymu ir pradėjo rinktis, visai nepaisydamas vėl paleistų nuotakos dūdų. Galų gale po visų gundymų jis buvo išplėštas iš to puikaus ventiškių merginų būrio ir grąžintas į doros kelią. Vestuvės, ir tuo pačiu Užgavėnės, tęsėsi. Pagaliau buvo paskelbta oficiali Lašininio ir Kanapinio kova, kuri visiems netikėtai baigėsi pastarojo pergale. Buvo nuspręsta, kad žiema ko gero, jau ir baigsis – gal net šiemet... Nors ir kokia graži ir simpatiška buvo Morė, o teko ją sudeginti. Liūdintys persirengėliai Morės garbei šoko apie laužą linksmus ratelius.

Šioje šventėje pasirodė net keturios komandos – Papilės kultūros ir laisvalaikio centro, Ventos kultūros namų, Klaišių bendruomenės „Klaišių dvaras“ ir Papilės pagyvenusių žmonių klubo „Atgaiva“ persirengėliai. Šiuos kolektyvus Ventos regioninio parko direktorius Apolinaras Nicius už gražų pasirodymą apdovanojo padėkos raštais. Įspūdingiausiomis kaukėmis buvo pripažintos raganaitė iš Klaišių bendruomenės „Klaišių dvaras“, Ventos kultūros namų vyriausioji pamergė, „Atgaivos“ klubo giltinė ir Papilės kultūros ir laisvalaikio centro piršlys su muzikantu - būgnininku. Šių kaukių šeimininkai taip pat buvo apdovanoti.

Užgavėnės pakaitomis tai Papilėje, tai Ventoje, tai Viekšniuose – Ventos regioninio parko tradicija, vienijanti parko teritorijoje gyvenančius ir dirbančius žmones. Esame dėkingi Papilės kultūros ir laisvalaikio centrui, o ypač jo vadovei Virginijai Kupstienei, surengusiai tokią gražią ir nuotaikingą šventę.

Andrius Almanis,

Ventos regioninio parko vyr. specialistas informacijai