VENTOS REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANAS

(PATVIRTINTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMU " DĖL VENTOS REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO",2009 M. BIRŽELIO 12 D. NR. D1-330)

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ventos regioninio parko tvarkymo plano (toliau – Tvarkymo planas) sprendinius sudaro tekstinė dalis (aiškinamasis raštas) ir grafinė dalis (tvarkymo plano brėžinys).

2. Tvarkymo plano tikslai yra šie:

2.1. nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas ir jų reglamentus;

2.2. nustatyti gamtos apsaugos, kultūros paveldo apsaugos kryptis ir priemones;

2.3. nustatyti kraštovaizdžio apsaugos kryptis;

2.4. nustatyti rekreacinio naudojimo plėtros kryptis ir priemones;

2.5. nustatyti gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtros kryptis.

II. TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS

3. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.1.1. rezervatinių miškų, pievų, pelkių, smėlynų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma reguliuojamos apsaugos (KMr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.1.2. gamtos ir kultūros paveldo objektų zonų grupėje nustatoma reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.2.2. rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) (MRe) ir intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) (MRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.2.3. apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.2.4. ūkinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ūkinių miškų (MŪ) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.3.2. rekreacinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus pritaikymo (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.3.3. apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.3.4. ūkinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma tradicinio gamybinio ūkininkavimo (ŽŪn) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.4.1. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.4.1.1. kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo (GEk) ir kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo (GEr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.4.1.2. apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.4.1.3. bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) ir intensyvaus tvarkymo (GŪi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.4.2. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatomos subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) ir urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

3.4.3. pramoninės-komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma intensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių-komunalinių sklypų (NFu) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.4.4. eksploatacinės (gavybinės) paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma subnatūralios (neurbanizuojamos) aplinkos eksploatacinių sklypų (NLn) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.5. vandens ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.5.1. rekreacinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo (VRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona.

III. GAMTOS APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

4. Numatytos šios Ventos regioninio parko gamtos apsaugos kryptys:

4.1. regioninio parko ekosistemos stabilumo ir geros ekologinės būklės užtikrinimas, gamtinio karkaso ekologinio potencialo stiprinimas, mažinant antropogeninį poveikį ir didinant ekosistemų natūralumą;

4.2. biologinės įvairovės išsaugojimas;

4.3. gamtos paveldo objektų ir kompleksų išsaugojimas.

5. Norint užtikrinti Ventos regioninio parko gamtinės ekosistemos stabilumą ir gerą ekologinę būklę, stiprinti gamtinio karkaso ekologinį potencialą, numatyta:

5.1. sumažinti vietinę taršą, išgyvendinant atliekų užkasimą, skatinant ekologišką ūkininkavimą, prijungiant gyvenamosiose zonose esančius individualius namus prie nuotekų valymo įrenginių, nuotekų valymo įrenginius modernizuojant ir įrengiant naujus jų neturinčiose kompaktiškose gyvenvietėse, ekologiškų (aplinką ir žaliavas tausojančių) technologijų diegimą vietos gamybos įmonėse;

5.2. skatinti atkurti nusausintų teritorijų hidrologinį režimą ir renatūralizuoti sureguliuotas vandens tėkmes;

5.3. skatinti miškų įveisimą, želdinių formavimą tradicinio gamybinio ūkininkavimo (ŽŪn) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje ir Tvarkymo plano brėžinyje nurodytuose plotuose;

5.4. stiprinti ekosistemų apsaugos funkcijas miškuose. Siekiant šio tikslo, ūkininkaujant regioninio parko miškuose rekomenduojama:

5.4.1. esamas melioracines sistemas ir sureguliuotas vandens tėkmes palikti savaiminei renatūralizacijai;

5.4.2. palaikyti būdingą medynų rūšinę sudėtį ir medynų vertikaliąją struktūrą;

5.4.3. atkuriant ir įveisiant mišką formuoti artimos natūraliai rūšinės sudėties mišrius medynus, pirmenybę teikiant savaiminiam atžėlimui, želdymui naudoti tik vietinės kilmės medžiagą;

5.5. regioninio parko agrarinėse ir miškingose agrarinėse teritorijose skatinama išsaugoti ir atkurti tradicinę mozaikišką kraštovaizdžio struktūrą;

5.6. Ventos ir jos intakų slėniuose, paslėniuose skatinama transformuoti kultūrines pievas, ganyklas ir ariamą žemę į natūralias ekstensyvaus naudojimo pievas ir ganyklas.

6. Norint išsaugoti šiuo metu specialaus apsaugos statuso neturinčius: Papartynės geologinę atodangą, Raudonskardį, Purvių atragį, Santeklių ąžuolą, dešimtkamienę Uogiškių liepą, Žalionės kaimo, Santeklių, Santeklinės, Gyvolių ir Užpelkių pušis, Viekšnių, Užpelkių ir Šiliškių vinkšnas, inicijuoti jų paskelbimą gamtos paveldo objektais.

7. Norint išsaugoti ir eksponuoti gamtos paveldo objektus, numatyta juos pritaikyti lankymui sutvarkant aplinką, įrengiant lankymui ir eksponavimui būtiną infrastruktūrą (priėjimus, privažiavimus, automobilių stovėjimo aikšteles, atokvėpio vietas, informacinius stendus), formuojant želdinius, atveriant paveldo objektus ar reginius nuo jų kraštovaizdžio kirtimais.

8. Kad būtų išsaugota regioninio parko biologinė įvairovė, retos ir saugomos rūšys, buveinės, numatyta:

8.1. formuoti biologinei įvairovei palankias sąlygas:

8.1.1. formuoti ornitochorinius, entomofilinius ir kanopinių žvėrių mitybos bazę gerinančius želdinius;

8.1.2. gerinti saugomų šviesamėgių augalų aplinkos sąlygas regioninio parko miškuose, išretinant medynus iki optimalaus skalsumo;

8.1.3. formuoti retmes brandžiuose medynuose;

8.1.4. įrengti dirbtinius lizdus plėšriesiems paukščiams ir juodiesiems gandrams, kelti inkilus uoksiniams paukščiams ir šikšnosparniams, specialius inkiliukus kamanėms;

8.1.5. reguliuoti kirtimų ir kitų ūkinių darbų terminus, papildyti pašarų išteklius kanopiniams žvėrims žiemos metu;

8.1.6. saugoti miško jaunuolynus ir vertingus želdinius nuo žvėrių, aptveriant arba saugant individualiai;

8.2. atlikti biologinės įvairovės tyrimus ir detalų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, rūšių (įskaitant paukščius) radaviečių kartografavimą, buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų būklės įvertinimą visame regioniniame parke. Nustačius gamtotvarkos planų parengimo poreikį, parengti šiuos planus, išskiriant specialios apsaugos ir tvarkymo reikalaujančias teritorijas, numatant būtinus apsaugos reikalavimus ir tvarkymo priemones;

8.3. išsaugoti retų paukščių lizdavietes ir jų aplinką, perimviečių ir tuokviečių aplinką;

8.4. palaikyti natūralias pievas šalinant sumedėjusią augaliją ir ekstensyviai naudojant (ganant ir šienaujant);

8.5. palaikyti miško aikšteles ir laukymes, šalinti sumedėjusią augaliją;

8.6. įrengti žuvitakius Viekšnių ir Gudų hidroelektrinėse.

9. Norint užtikrinti tinkamą Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų apsaugą, Tvarkymo plano brėžinyje:

9.1. pažymėtoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje („Ventos upės slėnis“, kodas LTAKMB002), siekiant išsaugoti griežlių (Crex crex) ir tulžių (Alcedo atthis) rūšis, draudžiama: keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, išskyrus kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonas, taip pat paskirties keitimą į konservacinę paskirtį; pievas ir ganyklas paversti ariama žeme; keisti hidrologinį režimą, jeigu dėl to sumažėtų griežlių maitinimuisi tinkamų buveinių ir tulžims tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė; įveisti mišką; stovyklauti kovo–rugpjūčio mėnesiais, išskyrus teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas rekreacinio funkcinio prioriteto zonas ir vietas; apsodinti eroduojančius vandens telkinių krantus.

Skatinama: taikyti krantų tvarkymo priemones, kad ne mažiau kaip 50 procentų atodangų ir stačių krantų būtų atviri; atkurti nusausintų biotopų hidrologinį režimą; ekologiškai ūkininkauti; taikyti ekologiškas šienavimo technologijas (šienavimas nuo lauko vidurio linijos, baidytuvų naudojimas); reguliuoti lapių, mangutų, šernų, kranklių, pilkųjų varnų ir kanadinių audinių gausą; šalinti sumedėjusią augaliją ir nendres; nenaudoti pesticidų; ekstensyviai ganyti galvijus (1 hektaro plote – 1–2 galvijai) ir šienauti rankiniu būdu; pradėti šienauti po liepos 1 dienos; pradėti ganyti galvijus ne anksčiau kaip birželio 15 dieną; įrengti dirbtinius urvelius potencialiose tulžių veisimosi vietose;

9.2. pažymėtoje buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje („Ventos upė“, kodas LTAKM0002) norint išsaugoti:

9.2.1. paprastųjų kirtiklių (Cobitis taenia) ir kartuolių (Rhodeus sericeus) rūšis, draudžiama: tiesinti upių vagas, vykdyti sausinimo darbus vandens telkinių apsaugos zonose; upės nuotėkį sumažinti daugiau kaip 20 procentų vidutinio nuotėkio per mėnesį; įveisti plėšriąsias žuvis didesniais kiekiais, negu numatyta Žuvų ir vėžių įveisimo normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 3D-567/D1-551 (Žin., 2004, Nr. 157-5744).

Skatinama: įrengti gyvenviečių nuotekų valymo įrenginius; vandens telkinių apsaugos zonose ekologiškai ūkininkauti, nenaudoti trąšų ir pesticidų žemės ir miškų ūkyje; įgyvendinti kitas priemones, gerinančias vandens kokybę ir vandens kokybės reikalavimus, keliamus karpinio tipo vandenims, nustatytus Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-633 (Žin., 2006, Nr. 5-159);

9.2.2. ūdrų (Lutra lutra) rūšį, draudžiama: tiesinti upių ir upelių vagas, sausinti buveines; medžioti spąstais. Skatinama: įrengti gyvenviečių nuotekų valymo įrenginius; nenaudoti trąšų ir pesticidų; ekologiškai ūkininkauti vandens telkinių apsaugos zonose;

9.2.3. ovaliųjų geldučių (Unio crassus) rūšį, draudžiama: patvenkti upes. Skatinama: reguliuoti bebrų gausą;

9.2.4. upinių nėgių (Lampetra fluviatilis) rūšį, draudžiama: tiesinti upių vagas, vykdyti sausinimo darbus vandens telkinių apsaugos zonose; upės nuotėkį sumažinti daugiau kaip 20 procentų vidutinio nuotėkio per mėnesį; statyti naujas užtvankas ir kitas dirbtines kliūtis upinių nėgių migracijos keliuose; gaudyti ir naudoti žūklei kaip masalą nėgių jauniklius (vingilius).

Skatinama: įrengti gyvenviečių nuotekų valymo įrenginius; vandens telkinių apsaugos zonose ekologiškai ūkininkauti; statyti žuvų pralaidas ir šalinti kliūtis upinių nėgių migracijos keliuose; įgyvendinti kitas priemones, gerinančias vandens kokybę ir vandens kokybės reikalavimus, keliamus lašišinio ir karpinio tipo vandenims, nustatytus Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše.

10. Norint atkurti pažeistus ar sunaikintus gamtos objektus ir kompleksus, numatyta:

10.1. rekultivuoti išeksploatuotas Kegrių karjero dalis;

10.2. sutvarkyti Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtus apleistus gamybinius kompleksus;

10.3. atkurti melioracijos pažeistą Užpelkių pelkės hidrologinį režimą, melioracines sistemas paliekant savaiminei renatūralizacijai.

11. Norint apsaugoti upių slėnių šlaitus nuo ardymo, rekomenduojama:

11.1. nenaikinti augalinės dangos šlaituose, esant poreikiui formuoti ir plėsti priešerozinius želdinius;

11.2. šlaituose atsisakyti intensyvaus ūkinio naudojimo, ypač arimo, paliekant nuolatinę augalijos (daugiamečių žolių ar miško) dangą;

11.3. nenaikinti augalinės dangos raguvų šlaituose ir aplinkoje, nenaudoti raguvų paviršiniam vandeniui nuleisti;

11.4. nedidinti vandens prietakos šlaituose intensyviai drėkinant viršutinę šlaito dalį ar nuvedant paviršinį nuotėkį į šlaitą;

11.5. atviras ariamosios žemdirbystės teritorijas skaidyti želdiniais, sumažinant defliacijos poveikį.

IV. KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

12. Ventos regioninio parko nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptys yra šios:

12.1. išsaugojimas vietoje;

12.2. perkėlimas į muziejus;

12.3. fiksavimas dokumentuose, jei nėra galimybių išsaugoti natūroje.

13. Pagrindinė nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptis yra išsaugojimas vietoje, akcentuojant apsaugą nuo vizualinės taršos, ryšio su kultūrine ir (ar) gamtine aplinka palaikymą, gerinimą ir pritaikymą lankymui. Šioje kryptyje numatyta:

13.1. sutvarkyti ir pažymėti vietoje kultūros paveldo objektus ir kompleksus;

13.2. pritaikyti kultūros paveldo objektus lankymui sutvarkant aplinką, įrengiant lankymui ir eksponavimui būtiną infrastruktūrą (priėjimus, privažiavimus, automobilių stovėjimo aikšteles, atokvėpio vietas, informacinius stendus), formuojant želdinius, atveriant paveldo objektus ar reginius kraštovaizdžio kirtimais.

14. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių naudojimo ir pritaikymo srityje laikomasi šių nuostatų:

14.1. archeologinių, mitologinių, istorinių ir memorialinių vertybių pritaikymas gali būti tik minimalus, apimantis pritaikymą lankyti;

14.2. etnokultūrinio, architektūrinio, inžinerinio, urbanistinio ir istorinio paveldo išsaugojimas gali būti veiksmingas tik derinant konservacinius interesus su pritaikymo poreikiais; skatinama taip pritaikyti ir naudoti šias vertybes, kad būtų užtikrintas jų išsaugojimas ir gyvybingumas.

15. Atliekant Ventos regioninio parko kultūros paveldo tyrimus, prioritetas teikiamas archeologinio, mitologinio, etnokultūrinio, istorinio ir nematerialaus paveldo tyrimams. Prioritetinės kultūros paveldo tyrimų teritorijos – Viekšnių ir Papilės senosios dalys (kompleksiniai tyrimai), Ventos ir Virvytės upių slėniai (archeologiniai tyrimai).

16. Nematerialiojo paveldo apsaugos srityje prioritetas teikiamas senųjų amatų ir verslų, vietos tradicijų, smulkiųjų vietovardžių ir vandenvardžių išsaugojimui ir gaivinimui.

V. KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGOS KRYPTYS

17. Ventos regioninio parko kraštovaizdžio apsaugos kryptys yra šios:

17.1. tradicinio kraštovaizdžio išsaugojimas ir atkūrimas;

17.2. kraštovaizdžio raiškumo ir estetinės vertės išsaugojimas, didinimas.

18. Vykdant kraštovaizdžio monitoringą, pagrindinį dėmesį rekomenduojama skirti žemės dangos, taip pat linijinių ir taškinių kraštovaizdžio elementų pokyčiams.

VI. REKREACINIO NAUDOJIMO PLĖTROS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

19. Ventos regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros kryptys:

19.1. pažintinio turizmo vystymas, projektuojant ir įrengiant pažintinio turizmo trasas ir specializuotus mokomuosius takus, įtraukiant į pažintinio turizmo maršrutus už regioninio parko ribų esančias vertybes, bendradarbiaujant lankymo mokymosi tikslais su Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija, teikiant turizmo informacijos, gido, ekskursijų vadovo, inventoriaus nuomos paslaugas, pritaikant lankymui gamtos ir kultūros vertybes;

19.2. poilsiavimo vystymas, plėtojant esamus ir įrengiant naujus poilsio kompleksus, stovyklavietes, poilsiavietes, atokvėpio vietas, paplūdimius ir maudykles, apžvalgos aikšteles Tvarkymo plane numatytose vietose, skatinant kaimo turizmo paslaugų plėtrą, rekultivuojant ir pritaikant rekreaciniams poreikiams Uogiškių ir Viliošių karjerus;

19.3. rekreacijos galimybių įvairovės didinimas, skatinant vandens, žirgų turizmo ir kitų regioninio parko paskirčiai neprieštaraujančių turizmo rūšių plėtrą;

19.4. regioninio parko informacinės sistemos ir rekreacinės infrastruktūros plėtra;

19.5. autentiškų etnokultūrinių tradicijų išsaugojimo skatinimas, gaivinimas ir eksponavimas.

20. Teritorijos naudojimas rekreacijai Ventos regioniniame parke vystomas laikantis šių nuostatų:

20.1. prioritetinės rekreacijos rūšys regioniniame parke yra pažintinis turizmas ir poilsiavimas tam skirtose vietose;

20.2. pagrindiniai vystytini rekreacinio aptarnavimo centrai regioniniame parke yra Viekšniai ir Venta, kuriuose numatoma įrengti lankytojų centrus, skatinti aptarnavimo paslaugų plėtrą;

20.3. poilsio kompleksai, poilsiavietės, stovyklavietės, paplūdimiai gali būti įrengiami tik Tvarkymo plano brėžinyje nurodytose vietose;

20.4. automobilių stovėjimo aikštelės, atokvėpio vietos, apžvalgos aikštelės ir informaciniai stendai prie turizmo trasų ir lankomų objektų, esant poreikiui, gali būti įrengiami ir Tvarkymo plano brėžinyje nenumatytose vietose;

20.5. ypatingas dėmesys skiriamas rekreacinių išteklių išsaugojimui ir gausinimui – rekreaciniai ištekliai turi būti naudojami taip, kad nenukentėtų, neblogėtų jų kokybė, pirmenybė teikiama tradiciniams, su etnokultūra susijusiems rekreacinių išteklių naudojimo būdams, visų pirma pažintiniam ir kaimo turizmui.

21. Ventos regioniniame parke numatomi pažintinio turizmo maršrutai:

21.1. automobilių ir dviračių turizmo trasos:

21.1.1. A1 – tranzitinė autoturizmo trasa Šiaulių–Mažeikių keliu (nacionalinio maršruto „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“ atkarpa);

21.1.2. A2 – tranzitinė autoturizmo trasa – Tryškiai–Šiaudinė–Papilė–Viekšniai–Žibikai (regioninio maršruto „Žemaitijos parkų žiedas“ atkarpa);

21.1.3. A3 – reprezentacinė žiedinė regioninio parko automobilių ir dviračių turizmo trasa „Ventos regioninio parko žiedas“, apjungianti svarbiausias regioninio parko vertybes abiejose Ventos upės pusėse;

21.2. pažintiniai takai:

21.2.1. P1 – Viekšnių pažintinis takas;

21.2.2. P2 – Papilės pažintinis takas;

21.3. vandens turizmo trasa:

21.3.1. vandens turizmo trasa Ventos upe.

VII. GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KRYPTYS

22. Pagrindinis gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtros Ventos regioniniame parke principas – kompaktiškų miestų, miestelių ir kaimų renovacija ir infrastruktūros tobulinimas, siekiant geriau patenkinti vietos gyventojų ir lankytojų reikmes.

23. Skatinama įrengti šiuolaikinį technologijų lygį atitinkančius inžinerinius tinklus kompaktiškose regioninio parko gyvenamosiose vietovėse, likusioje teritorijoje pirmenybė teikiama individualioms vandens tiekimo ir nuotekų utilizavimo sistemoms.

24. Urbanistinė plėtra galima intensyvaus tvarkymo (GUi), ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) ir sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) kraštovaizdžio tvarkymo zonose.

25. Tvarkant regioninio parko kelius, pirmenybė teikiama Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtoms atkarpoms ir numatomų pažintinio turizmo trasų įrengimui.

Daugiau

________________