Ventos regioninis parkas yra unikalus savo geologine sandara. Tik čia galima pamatyti paslaptingojo juros periodo uolienas, paliesti rankomis dinozaurų laikmečio gyvūnų liekanas – fosilijas. Papilės atodangos unikalios, turinčios pasaulinę mokslinę vertę.

Kraštovaizdis.Svarbiausios kraštovaizdžio vertybės yra Ventos, Virvytės, Dabikinės, Uogio, Avižlio upės ir upeliai, jų natūralus hidrografinis tinklas, slėniai su retomis Lietuvoje natūraliomis pievomis, senomis giriomis ir giraitėmis. Upėms būdingos didelės išraiškingos kilpos, slėniams – statūs šlaitai su unikaliomis atodangomis.

Negyvoji gamta. Žymiausias negyvosios gamtos paveldo objektas – Papilės juros periodo atodangos, kuriose atsidengia prieš 160 mln. metų negilios jūros užutekyje susiklosčiusios nuosėdos. Ventos apylinkėse taip pat aptiktas didžiulio priešledynmečio ežero nuosėdų klodas, liudijantis apie rūstų klimatą ir tundros augmeniją, augusią čia prieš 80–30 tūkstančių metų.

Gyvoji gamta. Antras pagal žinomumą Lietuvoje medis - Papilės penkiolikakamienė liepa.

Apžadų kapeliuose, ypač gerbiamoje šventoje vietoje, auga 300 metų amžiaus pušys. Ant vienos iš jų kamienų tebėra nuo neatmenamų laikų pritvirtinta geležinė aukų skrynia.

Ventos regioninio parko miškuose ir pievose ypač gausiai auga gegužraibiniai augalai, sibiriniai vilkdalgiai, plačialapės begalės, miškinės mėtos.

Kultūros paveldas. Tradicine architektūra išsiskiria Viekšnių miestelis. Papilėje paskutines savo gyvenimo dienas leido lietuvių tautos žadintojas, istorikas ir rašytojas Simonas Daukantas. Viekšnių vaistinė – muziejus įdomus ne tik dėl viduje įrengtos ekspozicijos, bet ir savo architektūra – tai bene seniausias šiuose kraštuose medinis namas, statytas net XIX a. pradžioje. Viekšnių centre stovi vienintelis Lietuvoje visai šeimai pastatytas paminklas Biržiškų šeimai.

Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės. Žymiausia istorinė asmenybė, gyvenusi šiame krašte, – Papilėje paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleidęs garsus Lietuvos istorikas Simonas Daukantas. Viekšniuose taip pat savo gyvenimą užbaigė ir aviacijos pradininkas Lietuvoje, pastatydinęs garsųjį „Žemaičio garlėkį“, – Aleksandras Griškevičius. Tuose pačiuose Viekšniuose gyvenusi Biržiškų šeima ypač garsi trimis broliais – Nepriklausomybės akto signataru Mykolu, matematikos profesoriumi Viktoru ir literatūros profesoriumi Vaclovu. Vaistinėje – muziejuje galima pamatyti ne tik XIX-XX a. pradžios eksponatus, bet ir darželyje susipažinti su vaistiniais augalais. Su įvairiais gydomaisiais augalais galite susipažinti ir Gyvolių kaime gyvenančios garsios Lietuvoje farmakognostės Jadvygos Balvočiūtės sodyboje. Viekšniuose galite apsilankyti unikalioje paveikslų iš smėlio galerijoje, kurios savininkė ir paveikslų autorė – Sniegina Chriščinavičienė.