Viešint Ventos regioniniame parke, verta trumpam jį palikti ir pasigrožėti Šiaudinės kaimo medinės architektūros paminklais – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir varpine. Senas Šiaudinės kaimas įsikūręs palei Avižlio upelį, atvingiuojantį per miškus nuo Biliūniškių.

Manoma, kad pavadinimas kilęs nuo pirmosios bažnyčios ar koplyčios, kuri buvo dengta šiaudais.

Sunku tvirtinti, kad dvaro savininko Roko Godlevskio 1775 m. pastatytoji koplyčia tikrai buvo dengta šiaudais, tačiau šie metai yra laikomi bažnyčios gimimo data. 1823 m. skyrus žemės bažnyčios statybai, prie koplyčios buvo prišlietas priestatas ir bažnyčia įgavo dabartinę pailgą formą. Vėliau bažnyčia dar praplėsta, užkelta ant akmeninių pamatų, XX a. pradžioje papuošta nedideliu bokšteliu. Nors kadaise čia buvo gūdus užkampis, jo neaplenkė nei karai, nei sukilimai, nei epidemijos. Galima tik stebėtis, kaip trapių medinių pastatų neaplenkė ugnis, kai pro šalį skrido karo sviediniai ir bombos. Tad išliko XIX a. pradžioje suformuotas pagrindinis bažnyčios fasadas su lengvomis kolonomis, vidaus konstrukcijomis. Išliko ir autentiška medinė varpinė.

Bažnyčios vidaus erdvė padalyta į platesnę pagrindinę ir dvi šonines navas. Jos visos užsibaigia altoriais. Navas skiria grakštūs pilioriai.

Pasak dvasininkų, pagrindinis centrinio altoriaus paveikslas tapytas kaiminystėje gyvenusio Nikodemo Ivanausko.

Šiaudinės bažnyčia ir varpinė: