Lankytinos vietos Ventos apylinkėse
Avižlio geomorfologinis atragis
Avižlio ir Ventos upių santakoje, abiejų upių erozija sukūrė unikalią gamtos formą – siaurą ir ilgą atragį.
Artėdamas prie Ventos, Avižlys panyra į vis gilėjantį slėnį. Ir štai, likus šimtui metrų iki santakos, Ventos ir Avižlio slėniai susiglaudžia, juos beskiria siaurutis pylimas stačiais, medžiais iš krūmais apaugusiais šlaitais, kuris pačioje santakoje baigiasi stačia atodanga. Tai maždaug 112 metrų ilgio ketera su stačiais šlaitais, užsibaigianti stačia atodanga, pačioje abiejų upių santakoje. Joje matyti pleurito ir smėlio sluoksniai, kurie greičiausiai nusėdo čia prieš 50 – 70 tūkstančių metų tyvuliavusiame ežere. Preliminarūs atodangos tyrimai parodė, kad ši forma gali būti ledyno sustumta pylimo formos raukšlė (glaciotektoninė deformacija), kurią iš abiejų pusių nuskalavo Ventos ir Avižlio upių vandenys.
Atragio šlaitas, besileidžiantis Ventos upės pusėn, yra kiek statesnis – jo polinkis vidutiniškai 420. Kitas, link Avižlio upelio besileidžiantis šlaitas yra kiek lėkštesnis. Jo vidutinis polinkis yra 330. Atragio aukštis ties atodanga yra maždaug 7 metrai, tolyn palaipsniui pakyla iki 15 metrų aukščio. Atragio plotis papėdėje ties upių santaka yra 20 metrų ir palaipsniui išplatėja iki 80 metrų. Tuo tarpu atragio keteros plotis beveik per visą jos ilgį tesiekia pusę metro.
Avižlio geomorfologinis atragis:
.gif)