Senųjų kapinių plotas 2,8 ha, iš jų lietuvių, katalikų dalis – 2,15 ha, rusų dalis – 0,65 ha.

Viekšnių senosiose kapinėse yra nemažai nukaltų metalinių kryžių, pažymėtų XIX a. ir XX a. pradžios įvairiomis datomis. Šiais kryžiais domėjosi žinomas Lietuvos dailininkas grafikas A. Šakalys, o pedagogas V. Kontutis meniškiausius kryžius įamžino nuotraukose ir 1990 m. Viekšniuose A. Griškevičiaus aviacijos muziejuje surengė parodą „Senųjų Viekšnių kapinių kryžiai”.

1944 m. mūšiuose Dauginiuose, ties vadinamuoju „rupūžkalniu”, žuvo 252 Vokietijos armijos kareiviai. Žuvusieji buvo pervežti į Viekšnių kapines ir keliomis eilėmis sulaidoti. Senieji viekšniškiai prisimena šitas masines laidotuves. Iš Miuncheno atvykusi Wenka Kramer pagal išlikusią nuotrauką surado ir sutvarkė kapavietę, kurioje palaidotas ir leitenantas Hubertas Hampel. 2004 m. antrą kartą atvykusi ant kapo pastatė paminklinę lentą. Viekšniuose, savo žuvusiojo tėvo kapavietę atrado ir Kelne gyvenanti Hak.

Viekšnių senosiose kapinėse palaidoti žymūs žmonės:

Vincentas Aleksandravičius (1853 - 1926), provizorius,

Barbora Beržanskienė (1828 - 1893), knygnešė, daraktorė,

Jonas Beržanskis, Jono (1862 - 1936), „Varpo”, „Žinyčios”, „Lietuvių laikraščio” ir kt. bendradarbis,

Liudvikas Beržanskis, Jono (1864 - 1888), „Aušros” ir „Lietuviško balso” bendradarbis,

Juozapas Daugirdas (1754-03-19 — 1819-04-08), Lydos apskrities rotmistras, Aleksandras Griškevičius (1809 - 1863), aviacijos pradininkas Lietuvoje, Edvardas Paulavičius (1837 - 1894), Pavirvytės dvaro dvarininkas, pirmasis Viekšnių krašto bibliotekininkas.

Senosios kapinės: