Ventos regioninis parkas

Viekšnių miesto urbanistinė dalis

Viekšniai, kaip miestelis, pirmą kartą minimas 1575 m. Jie nurodomi, kaip Valsčiaus centras. XVII a. pradžioje Viekšniai buvo seniūnija be pilies, miestelis augęs prie dvaro. 1656 m. miestelį visiškai sunaikino švedai. Pats miestelis išaugo XVI–XVIII amžiuje. 1792 m. gegužės 15 d. Viekšniams buvo suteiktos Magdeburgo teisės, kurios leido organizuoti savaitinius turgus ir 4 metinius prekymečius. Miestelį dažnai niokojo įvairios nelaimės: marai, badas, gaisrai, ligos. 1851 m. buvo išdalyta Viekšnių dvaro žemė, sodybos vietoje 1875 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. 1886 m. kilo didelis gaisras - sudegė apie 50 namų, 1915 m. gaisras sunaikino 120 sodybų. 1995 m. LR Vyriausybė patvirtino Viekšnių urbanistinį draustinį, kuris apjungė pavienes Viekšnių istorijos ir kultūros vertybes.

Svarbiausia Viekšnių urbanistinio paveldo ypatybė: didžiausią vertę turi ne kai kurie pavieniai pastatai ar plano struktūros elementai, o tradicinės terpės (kurią tradicinėje plano struktūroje suformuoja tradicinio paveldo statiniai) visuma. Nors sovietmečiu buvo sudarkyta žymi Viekšnių istorinio miestelio dalis, tačiau išliko įvairaus dydžio tradicinės terpės fragmentai – svarbi istorijos ir kultūros paveldo vertybė.