Pavirvytės (Gudų) kapinynas yra netoli Gudų ir Pavirvytės (Viekšnių seniūnija) kaimų.

Kapinynas yra Virvytės upės dešiniojo kranto žvyringame iškyšulyje, aukštesnėje kalvelėje, 100 m atstume nuo vagos, netoli Svirkančių atodangos. Išlikęs kapinyno tik šiaurinis pakraštys, o visa kita dalis sunaikinta žvyro karjero. Išlikusi kapinyno dalis smarkiai apgadinta intensyvios ūkinės veiklos – kalvelės viršus iškasinėtas bulviarūsiams, o likusioji dalis – ilgą laiką buvo ariama. Tai vienas iš įdomesnių paminklų ne tik žiemgalių žemėje, bet ir visoje Rytų Pabaltijo archeologinėje medžiagoje.

Senųjų žiemgalių Pavirvytės bendruomenė buvo įsikūrusi geografiniu požiūriu svarbioje vietoje. Tai pats pietvakarinis Žiemgalos pakraštys, strateginiu požiūriu labai dėkinga vieta – Virvytės ir Ventos santaka. Praplaukiantį priešą čia pastebėti lengva, o pirklių laivams užsukti patogu. Ne per toli ir Ventos žiotys, o tai išėjimas į Baltijos jūrą. Aukštyn upe – kaimyninės žemaičių žemės, kitoje upės pusėje – prekiauti įgudę kuršiai.

Pavirvytės – Gudų kapinynas – X-XIII amžiaus žiemgalių paliktas laidojimo paminklas. Šio paminklo tyrimai svarbūs ne tik Žiemgalos regiono dvasinei bei materialinei kultūrai pažinti, bet kartu yra vienas svarbiausių Žiemgalos etninėms riboms nustatyti. Ilgus metus vakarinė Žiemgalos riba buvo vedama geriausiu atveju Ventos upe. Suradus ir ištyrus Pavirvytės kapinyną paaiškėjo, jog bent jau vėlyvajame geležies amžiuje žiemgalių gyventa ir į vakarus nuo Ventos. Didžioji dauguma palaidojimų šitame kapinyne skiriami žiemgaliams.

Apie 1965 m. čia kasant žvyrą į Viekšnių vidurinę mokyklą pateko keletas dirbinių, kurie apie 1971 m. buvo perduoti Nacionaliniam muziejui. Per šešerius šio kapinyno tyrinėjimo metus buvo ištirta 3267 m² plotas. Rasti 108 X a. - XII a. ir 48 XVI a. - XVII a. nedegintų bei 26 X a. - XIV a. sudegintų mirusiųjų kapai. Laidota laikantis eiliškumo principo – ir turtingi, ir neturtingi, ir vyrai, ir moterys, ir vaikai palaidoti vienas šalia kito. Laidota tvarkingomis eilėmis, kurios sudaro puslankius. Duobės negilios, stačiakampės arba kiek suapvalintais galais. Šalia X-XIII a. palaidojimų laidota ir XVI-XVII amžiuje. Vyrai ir moterys laidoti priešinga kryptimi. Be įprastų žiemgaliams ir kuršiams daiktų, aptiktas ne vienas unikalus radinys, rastas tik šiame paminkle. Kapinyne rastas kalavijas su įrašu, kalti lydiniai, svarstyklės sidabrui sverti, svareliai, pasidabruota segė. Reti radiniai: geležinis šalmas, spalvoto stiklo apyrankė, akmeninės liejimo formos. Rasta daug XVI a. - XI a. Lietuvos, Lenkijos, Livonijos ordino ir Rygos miesto monetų, žiedų, kitų radinių. Radinius saugo Mažeikių muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Lietuvos nacionalinis muziejus.