Parke dominuoja miškui, miško pakraščiams, krūmynams būdingos rūšys: kikilis, žalioji, pilkoji, ankstyvoji pečialindos, didžiosios, mėlynosios zylės, juodieji ir giesmininkai strazdai ir kitos rūšys Ventos, Virvytės ir jų intakų slėniai apaugę aukštažolėmis su senvagių fragmentais sudaro geras sąlygas perėti pusiau atvirų vietų paukščiams. Čia peri žiogeliai, devynbalsės, griežlės. Gana žuvingos upės ir upeliai pritraukia čia medžioti pilkuosius garnius, didžiuosius dančiasnapius, tulžius. Kai kurios parko vietos yra palankios tilvikiniams bei atvirų didesnių vandens telkinių paukščiams (antims, kragams ir pan.). Purvių gamtinis rezervatas, Užpelkių botaninio draustinio, Uogio kraštovaizdžio miško medynai sudaro unikalias sąlygas retiesiems miško paukščiams perėti.

Nustatyta, kad parke gyvena 17 būrių, 43 šeimų 146 rūšys paukščių. Iš jų 48 rūšys žiemoja Lietuvoje, 9 rūšys yra pastebimos tik migracijos metu, o 17 paukščių rūšių kartais lieka žiemoti čia. 31 rūšies gyvenimo sąlygos tiesiogiai susijusios su atvirais vandens telkiniais, 61 rūšis gyvena ir peri miške, o iš viso mūsų parke peri 118 paukščių rūšių.

Stebėjimu metu visoje parko teritorijoje yra pastebėti ir užregistruoti 20 Lietuvos Raudonosios knygos saugomų paukščių. Tai: Juodasis gandras (Ciconia nigra), Didysis dančiasnapis (Mergus merganser), Mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina), Pilkoji gervė (Grus grus), Griežlė (Crex crex), Žalioji meleta (Picus viridis), Juodakaklis naras (Gavia arctica), Didysis baltasis garnys (Egretta alba), Pilkoji žąsis (Anser anser), Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus), Smailiauodegė antis (Anas acuta), Vištvanagis (Accipter gentilis), Sketsakalis (Falco subbuteo), Pelėsakalis (Falco finnunculus), Didžioji kuolinga (Numenius arquata), Tulžys (Alcedo athis), Didysis baublys (Botaurus stellaris), Baltnugaris genys (Dendrocopos leucotos), Pilkoji meleta (Picus canus), Tetervinas (Tetrao tetrix).