Baigiasi du metus trukęs bendras Lietuvos ir Latvijos projektas, skirtas padidinti lankytojų skaičių projekto teritorijoje, pasiūlyti naujas tvaraus pažintinio turizmo galimybes, sutelkiant dėmesį į geologinius ir geomorfologinius objektus bei ekspozicijas, o kartu sustiprinti turizmo sektoriuje dalyvaujančių asmenų žinias ir kompetencijas. Pažintinė kelionė žurnalistams, gidams ir kelionių organizatoriams po įdomiausius geologinius ir geomorfologinius objektus Žagarės, Ventos ir Kurtuvėnų regioniniuose parkuose, įvykusi š.m. birželio 27 d., tapo savotišku baigiamuoju projekto renginiu.

Pažintinės kelionės po Žagarės, Ventos ir Kurtuvėnų regioninius parkus tikslas - supažindinti su žymiausiais geologiniais ir geomorfologiniais objektais Žagarės, Ventos ir Kurtuvėnų regioniniuose parkuose, populiarinti ir skatinti geologinių objektų lankymą, pristatyti naujai sukurtą maršrutą „Žiemgalos ir Šiaurės Lietuvos geologiniai ir geomorfologiniai objektai“ Lietuvos pusėje. Pažintinė kelionė organizuota š.m. birželio 27 d., o joje dalyvavo savaitraščio „Žaliasis pasaulis“, portalų lrytas.lt ir ukininkopatarejas.lt, LRT radijo, laikraščių „Šiaulių kraštas“ ir „Sidabrė“ žurnalistai, gidai, kelionių organizatorių, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai, kelionės vadovas – rašytojas, gamtininkas, fotografas Selemonas Paltanavičius.

Kelionė prasidėjo Kurtuvėnų regioniniame parke, kur dalyviai rinkosi Kurtuvėnų regioninio parko lankytojų centre. Susipažinę, apžiūrėję lankytojų centro ekspoziciją, dalyviai išvyko į pirmąjį kelionės objektą – Pustlaukio duobę. Šis unikalus objektas – gili lašo formos duobė - mena paskutinį praslinkusį ledyną, nes ją išrausė nuo ledyno pakraščio stačiai krintantis ir sūkuriuotas vandens srautas. Duburyje užsilikęs ledo luistas reljefo formą dar labiau paryškino, o kai ištirpo, pavirto gana giliu ežerėliu. Palyginti neseniai šis vandens telkinys tapo pelke, dar yra likę keletas mažų akivarų. Vandens sluoksnis po augaline aukštapelkės danga – nuo 4 iki 6 metrų.

Antrasis kelionės objektas Kurtuvėnų regioniniame parke – vieni didžiausių ir įspūdingiausių šaltinių Lietuvoje – Svilės šaltiniai. Jų vandenis surenka ir į Ventos–Dubysos kanalą nuveda šaltavandenis upelis Svilė. Jo vandenyje aptinkama labai retų rūšių dumblių ir vandens vabzdžių, išlikusių nuo ledynmečio laikų. Svilės šaltiniai paskelbti hidrogeologiniu gamtos paminklu, įtrauktu į „Natura 2000“ teritorijų, svarbių Europos Sąjungos buveinių apsaugai, sąrašą. Seniau žmonės tikėjo, kad šaltinių vanduo turi ypatingų galių ir padeda žmonėms pasveikti. Svilės šaltinių vanduo tebėra labai vertinamas ir dabar. Žmonės jį naudoja ne tik maistui gaminti, bet ir įvairioms ligoms gydyti.

Iš Kurtuvėnų regioninio parko pažintinės kelionės maršrutas toliau vedė į Ventos regioninį parką, kur dalyviai aplankė Jurakalnio geologinę atodangą su atragiu ir apžvalgos bokštu, Purvių atodangą bei Ventos regioninio parko lankytojų centrą. Jurakalnio atragis yra tipiška linijinės erozijos suformuota reljefo forma. Čia matomas linijinės erozijos procesas ir jo padariniai – pats erozinis atragis, raguvos bei griovos, kuriose formuojasi šaltiniai. Netoli Jurakalnio geologinės atodangos ir atragio stovi 15 m aukščio apžvalgos bokštas. Užlipę į bokštą kelionės dalyviai apžvelgė išraiškingą Ventos upės slėnį, Papilės miestelį ir lankytinas vietas: Jurakalnio geologinę atodangą ir atragį, Papilės I ir II piliakalnius, Juozapo bažnyčią, penkiolikakamienę liepą. Purvių atodanga kelionės dalyvius nustebino atsiveriančiais apylinkių vaizdais, o pati atodanga unikali tuo, kad joje matomos Nemuno vidurupio kvartero nuosėdos. Paskutinis aplankytas objektas Ventos regioniniame parke – lankytojų centras. Čia kelionės dalyviai turėjo galimybę pamatyti įvairių fosilijų – nuo įspūdingų amonitų kriauklių iki kalmarų protėvių kiautų. Dėmesį taip pat traukė įdomūs informaciniai terminalai ir interaktyvūs stendai. Ekspozicijoje atkuriami gamtos garsai, todėl buvo galima pasijusti taip, tarsi laiko mašina nukeltų milijonus metų atgal.

Pažintinė kelionė užbaigta Žagarės regioniniame parke, kur dalyviai aplankė Žagarės ozą, dolomito atodangą ir Žagarės regioninio parko lankytojų centrą. Žagarės ozas – tai ilga, siaura kalva, susidariusi iš smėlio ir žvyro, sunešto ledyno plyšiuose ir tuneliuose tirpstančio suskilusio ledyno vandens. Tai tipiška geomorfologinė reljefo forma. Žagarės ozas yra vienas ilgiausių Lietuvoje, o kartu ir vienas įspūdingiausių, nes aplink ozą plyti lygumos. Natūralus ozo reljefas sovietmečiu daugelyje vietų buvo sunaikintas dėl intensyvios žvyro gavybos, tačiau ozas, nevisiškai praradęs savo formą, išliko Žagarės regioninio parko rekreacinėje zonoje kartu su Žvelgaičio piliakalniu, iškilusiu į maždaug 20 m aukštį. 830 m ilgio ruožas iš abiejų piliakalnio pusių paskelbtas geologiniu gamtos paminklu. Kelionės dalyviai užkopė ant vienos iš ozo kalvų prie Žvelgaičių ežero, apžiūrėjo ne tik ozą, bet turėjo galimybę pasigrožėti ežero panorama ir apžvelgti apylinkes. Pakeliui į lankytojų centrą aplankytas dar vienas svarbus geologinis objektas Žagarės regioniniame parke – Žagarės atodanga, kuri žinoma nuo XIX a. Prieš Antrąjį pasaulinį karą karjere dolomitas buvo kasamas rankomis, kad būtų galima degti kalkes, o vėliau naudojamas kaip skalda keliams tiesti. Karjere dirbę Žagarės gyventojai pasakojo, kad iškastą dolomitą pildavo į krosnis, kurias kūrendavo malkomis ir kelmais. Kalkės išdegdavo per 4–5 dienas. Jos buvo vežamos į Joniškio geležinkelio stotį, iš kur buvo išvežamos pagal užsakymus. Pažintinė kelionė užbaigta Žagarės regioninio parko lankytojų centre, įsikūrusiame restauruotuose Žagarės dvaro rūmuose. Čia kelionės dalyviai apžiūrėjo visas ekspozicijas – nuo medžioklės trofėjų iki virtualios realybės ir žaidimų, susipažino su Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014-2020 m. programos projektu Nr. LLI-483 „Unikalių geologinių ir geomorfologinių gamtos vertybių naudojimas plėtojant žaliąjį pažintinį turizmą“, jo partneriais ir pagrindinėmis projekto veiklomis. Užbaigiant kelionę jos dalyviams įteiktos atminimo dovanėlės – įgyvendinant tą patį projektą pagaminti suvenyrai – daugkartiniai pirkinių maišeliai, maisto dėžutės bei puodeliai, siekiant sumažinti vienkartinių indų naudojimą.

Žiemgalos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose gausu unikalių geologinių ir geomorfologinių objektų, kurie susiformavo per ilgus šimtmečius. Tačiau tokių unikalių gamtos objektų kaip urvai, uolienų atodangos ir daugelis kitų, turizmo potencialas nėra visiškai išnaudotas. Todėl bendras projekto tikslas yra padidinti lankytojų skaičių projekto teritorijoje. Įgyvendinant projektą Nr. LLI-482 „Unikalių geologinių ir geomorfologinių gamtos vertybių naudojimas plėtojant žaliąjį pažintinį turizmą“atrinkti unikalūs geologiniai ir geomorfologiniai objektai projekto partnerių regionuose ir parengtas naujas tarpvalstybinio turizmo maršrutas. Taip pat įrengti daugiafunkciniai pažintiniai veloparkai Aizkrauklėje, informaciniai stendai ir pažintinės ekspozicijos šalia geologinių ir geomorfologinių objektų Biržų regioniniame parke, Skaistkalnės ir Aizkrauklės muziejuose. Naujo maršruto viešinimui parengti trys vaizdo įrašai, reklamuojantys regioninį geoturizmą, taip pat vyko įvairūs projekto renginiai.

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos pagrindinės projekto veiklos - savaeigio šlaitų šienavimo įrenginio įsigijimas ir geologinių gamtos paveldo objektų Žagarėje – Žagarės ozo ir dolomito atodangos - sutvarkymo ir pritaikymo lankymui koncepcijos (strategijos) sukūrimas.

Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014-2020 m. programos projekto Nr. LLI-483 „Unikalių geologinių ir geomorfologinių gamtos vertybių naudojimas plėtojant žaliąjį pažintinį turizmą“ trukmė: nuo 2021-01-01 iki 2023-06-30. Visas projekto biudžetas: 649 972,15 Eur, iš jo Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos biudžetas: 144 204,58 Eur (ERPF finansavimas: 122 573,89 Eur.).

Atgal