Prieš kelis mėnesius kreipėmės į Lietuvos saugomose teritorijose dirbančius žmones, prašydami padėti į bėdą patekusiems mūsų kolegoms iš Ukrainos – Meotidos nacionalinio parko (Donecko sritis) darbuotojams. 2014 m. rugpjūtį centrinę jų būstinę užėmė žmonės lauko uniformomis be skiriamųjų ženklų. Jiems teko skubiai pasitraukti iš okupuotos zonos, paliekant Novoazovsko miestą bei visą turėtą turtą. Pavyko išgabenti tik dokumentaciją, ir tai automobilį apšaudė separatistai. Pusę nacionalinio parko užėmė okupacinė kariuomenė, ir dabar ten įkurtas tankų poligonas.

Neseniai, gegužės 15-20 dienomis, kartu su Akmenės rajono savivaldybės delegacija teko lankytis Mariupolyje, taip pat ir Meotidos nacionaliniame parke. Į šį mūsų prašymą Lietuvos saugomų teritorijų žmonės atsiliepė, tad nugabenome dovanų. Tiesa, didžiąją jų dalį nuvešime vėliau, kai tik bus tinkamas transportas, nes dabar skridome lėktuvu. Labiausiai padėjo Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos žmonės, padovanoję kelis stacionarius kompiuterius su monitoriais bei porą fakso aparatų. Perdavėme ir Žagarės regioninio parko direktoriaus Mindaugo Balčiūno dovanas. Jis šiame parke kartu su Joniškio rajono savivaldybės delegacija lankėsi jau prieš metus, tad mūsų vizitas buvo gražus šio bendradarbiavimo pratęsimas. Taip pat įteikiau Akmenės rajono verslininkų klubo padovanotą nešiojamą kompiuterį. Meotidos parko žmonės labai džiaugėsi šiomis dovanomis ir perdavė nuoširdžiausią padėką bei linkėjimus.

Nors parko administracija išgyvena tikrai ne lengviausius laikus (neturi nei kompiuterių, net nei vieno automobilio ir pan.), bet darbuotojai nenusimena – jie pilni entuziazmo ir įvairiausių idėjų, kaip vystyti savo veiklą. Vizito metu apžiūrėjome dalį parko – tai Paazovės stepės, druskožemiai, į jūrą išsišovusios nerijos bei, žinoma, pati Azovo jūra – sekliausia jūra pasaulyje, su tik čia būdinga gyvūnija bei augmenija. Gražioje vietoje – pušyne ant pat jūros kranto, pasirašėme bendradarbiavimo sutartį tarp Ventos regioninio parko direkcijos bei Meotidos nacionalinio parko administracijos, kuria įsipareigojome pagal galimybę keistis vizitais, informuoti visuomenę apie savo partnerių veiklą, taip pat pagal galimybes vykdyti bendrus renginius. Šiuo metu aktualiausia yra materialinė parama, betgi ir jie mums gali daug ko duoti – t. y. mes galime iš jų nemaža ko pasimokyti, nes žmonės, nors ir sunkiai išgyvenantys, bet yra tikri savo sričių specialistai.

Parama gal ir nedidelė, bet jie labai ją vertina, ji tikrai padės jiems žymiai efektyviau vykdyti veiklą. Atvirai kalbant, be atlyginimų jokio kito finansavimo jie negauna, tad visą veiklą vykdo už savo asmenines lėšas. Betgi labiausiai Meotidos žmonės įvertino mūsų draugystę ir moralinę paramą, kurios jiems tikrai reikia. Tikiuosi, kad šį bendradarbiavimą tęsime ir toliau, gal pavyks suorganizuoti Meotidos parko atstovų vizitą į Lietuvos saugomas teritorijas.

Atgal