Šiandien, vasario 2-ąją, Pasaulinę pelkių dieną mini 160 prie Ramsaro konvencijos prisijungusių valstybių, tarp jų ir Lietuva. Pelkių apsaugai skirtas tarptautinis susitarimas Irano mieste Ramsare buvo pasirašytas 1971 m. vasario 2 dieną. Pagal Ramsaro konvenciją saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis.

Pelkės ir šlapžemės – didelė ir mūsų krašto vertybė. Šiuo metu septynios Lietuvos saugomos teritorijos yra įtrauktos į Ramsaro konvencijos sąrašus. Tai Čepkelių, Kamanų, Viešvilės ir Žuvinto rezervatai, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas. 

Dešimtis tūkstančių metų besiformuodamos pelkės sukaupė ir iki šiol saugo milžiniškus energijos kiekius. Durpėse sukaupta per augalus pasisavinta saulės energija, kiminų paklotėje – gėlo vandens atsargos. Be gausių gamtos išteklių, pelkės suteikia „namus“ gausybei augalų ir gyvūnų rūšių. Kai kurios iš jų itin retos. Šalies saugomose teritorijose vykdomi specialūs gamtotvarkos darbai pažeistam pelkių vandens režimui atkurti, unikalioms augalų ir gyvūnų buveinėms, biologinei įvairovei išsaugoti. 

Kiekvienais metais Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Pelkių dieną pasitinka įvairiais renginiais ir švietėjiškais projektais. Žuvinto biosferos rezervato direkcija praėjusį savaitgalį pakvietė lankytojus pakeliauti po didžiausią šalyje pelkyną – Žuvinto palias. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija siūlo paminėti Pelkių dieną savarankiškai keliaujant Šeirės pėsčiųjų trasa, kuri kerta Šeirės mišką, Gaudupio (Šeirės) pelkę, taip pat aplankyti Piktežerį, pamatyti, kaip „gimsta“ naujos pelkės.

Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija vasario 5 d. rengia seminarą „Klimatas, orai, ir pelkės”, kuris vyks Akmenės krašto muziejuje. Po seminaro – ekskursija į Kamanų pelkę. Norintieji pamatyti šią pelkę kviečiami registruotis el. paštu info@kamanos.lt.

Atgal