Ventos regioninis parkas

Naujienos
2015.12.21
Fotografijos konkurso "Nežinoma planeta" rezultatai

 

 

 

 

 

 

Baigėsi fotografijos konkursas "Nežinoma planeta". Šeši dalyviai atsiuntė savo reportažus iš keistos ir nežinomos planetos - Žemės.

SMALSULĖ

Aš buvau išsiųsta ištirti Žemę. Atvykus jinai pasirodė labai įdomi ir paslaptinga, bet nebuvau tikra tuo, kad žemės gyventojai kitaip vadinami žmonės nusipelnė mūsų pasitikėjimo, todėl norėjau juos pažinti. Pastebėjau keistų dalykų. Viena keistenybė buvo, kad jie ant namų ir ant eglių kabina švytinčias lemputes. Pasidomėjusi išsiaiškinau, kad  netrukus bus didelė Žemės šventė Kalėdos. Antra keistenybė buvo, kad jie turi priemones, keistas priemones su keturiais ratais. Ją važiuoja ant žemės nutiestais keliais vieni pas kitus arba į vietą kur reikia nuvykti, o ne skraido su motmobiliais. Bestebint žmones net nepastebėjau kaip prabėgo pusė man duoto laiko taigi greitai puoliau apžiūrinėti aplinką kurioje jie gyvena. Žemėje auga daug keistų medžių ir krūmų apie kuriuos mūsų planetoje net negirdėjome. Čia auga daugybė įvairių rūšių augalų. Tačiau medžiai čia visiškai kitokie nei mūsų planetoje. Jie yra arba su spygliais arba plikos šakos. Keletas sakė, kad tai todėl, nes artinasi žiema ir medžiai numetė lapus, kad jiems būtų lengviau  peržiemoti. Buvo labai keista ir liūdna, nes aplinka kai kur yra prišiukšlinta ir žmonės ne tik primėto šiukšlių, bet ir jų nesurenka.  Vandens telkiniai čia nuostabūs gaila, kad pas mus planetoje nėra nei upių nei ežerų, nes jie patobulina kraštovaizdį. Man vaikštant gamtoje pasisekė pamatyti keletą būtybių visiškai nepanašių į žmones. Tai būtų jų gyvuliai iš kurių jie dažniausiai gauna maistą, tai karvės, kiaulės, vištos, antys, avys ir augintiniai, kuriuos jie laiko dėl grožio, tai šunys, katės, žuvytės, žiurkėnai ir t.t.  Yra ir laukiniai gyvūnai kuriuos man sekėsi pastebėti sunkiau. Taip pat yra maži gražus skraidantys padarėliai tai paukščiai. Viena iš jų man pasisekė paimti į ranką ir nufotografuoti. Dar mačiau keletą šliužų, sraigių ir vorų. Vakarui atėjus pradėjo leistis saulė ir vaizdas buvo pasakiškas tačiau turėjau jau išvykti. Manau, kad būtybės žemėje išsivysčiusios kuo puikiausiai ir galėtume su jomis užmegzti ryšį, o esant reikalui ir padėti.

 

FELA MARSIETĖ

Buvau išsiųsta stebėti Žemės. Žemė yra labai graži planeta. Joje auga daug ganėtinai keistų augalų, labai keistai atrodo čiabuviai-žmonės. Atvykusi į Žemę, pritapau prie čia gyvenančių čiabuvių. Stebėjau juos ir jų gamtą. Labiausiai krito į akis Ventos miestas. Ten labai graži gamta. Vaikščiojus ir tyrinėjus Ventą, aptikau labai gražią vietą. Ją matote nuotraukoje. Pasiteiravau žmonių-čiabuvių, kaip ji vadinasi ir kokia jos istorija. Jie vienareikšmiškai atsakė: Ji vadinasi „Prie malūno“, o jos istorijos niekas nežino arba nepamena... Tiesą pasakius, pažvelkit - gi šita vieta be proto graži ar ne? Aš, padarius išvadas, nusprendžiau: Žemė labai graži planeta, manau mums tikrai reikėtų su ja palaikyti ryšį!

 

CUTE PSYCHO

Mano brangūs išminčiai, aš net nežinau kaip tiksliai man reiktų papasakoti visus patirtus įspūdžius šioj nuostabioj planetoj ir kaip atrinkti nuotraukas kurios atskleidžia tiek daug fantastiškų ir įdomių dalykų apie šia planetą. Tiesiog, ši diena kurią praleidau šioj nežinomoj planetoj, tikriausiai buvo viena iš nuostabiausių mano dienų gyvenime. Čia viskas taip tobula ir įdomu, čia visko tiek daug: spalvų, daiktų, pastatų, gyvybių ir dar daug kitų dalykų kuriuos net nežinau kaip pavadinti...
Taigi šioj planetoj per vieną dieną aš tiek daug pamačiau, ir tiek daug pripaveikslavau, kad net nuo šių įspūdžių man galvoje sukasi mintys ne apie tai ką man jums papasakoti apie šia planetą, o apie visus tuos pamatytus gražius vaizdus. Čia viskas taip gražu, kad to nesugebėsiu nei aprašyti, nei parodyti nuotraukose, nes pačių gražiausių dalykų neužfiksuosi su fotoaparatu, kadangi visas grožis yra pačiuose žmonėse ir gyvūnuose, tai jų jausmuose, o jausmų negalima apsakyti žodžiais... Visos gyvybės gyvenančios šioj planetoj turi jausmus, kurie su savo laime užkrečia ir aplinkinius besigrožinčius jais. Tad jei Jūs išminčiai norit pamatyti jų jausmus, patys turit nuvykti į šia planetą... Aš manau, kad mes ateiviai turėtume pasimokyti iš šios nežinomos planetos gyventojų. Mes turėtumėm su jais bendrauti, galbūt ir bendradarbiauti. Visi šios planetos gyventojai yra labai kūrybingi, išmintingi ir draugiški, tad manau, kad ir jie labai norėtų pabendrauti ir geriau pažinti mus, nes jie yra lygiai tokie pat smalsūs kaip ir mes. Tad ir mes, ir jie galim vieni kitiems labai daug kuo padėti ir patarti.
Na manau užteks čia rašyti nesąmonių, o geriau papasakosiu ką pastebėjau šioj nežinomoj ir keistoj planetoj.
Tad tikriausiai didžiausia įspūdį padarė vienas šios planetos gyvūnas, kurį žmonės vadina katinu. Ištikro, čia katinų yra labai daug, bet nėra nė vieno vienodo tiek išvaizda, tiek charakteriu. Mane šis nežinomos planetos gyventojas sudomino todėl, kad yra labai keistas, visas margas, apaugęs plaukais, nedidelio ūgio, labai mielas, daug murkia ir, kad ir ką jam pasakytum, jis visada atsakys – Miau... Na taip, tai erzina, kad su šiuo gyventoju visiškai neina pakalbėti, bet jis yra toks laisvas, mielas, daro ką nori, gyvena dėl savęs, o ne dėl kitų, jei jam nepatinki iškart tai parodo veiksmais... Manau jis galėtų tapti mūsų planetos simboliu ir motyvacija.
Dar pamačiau vieną iš pačių gražiausių kada nors man regėtų dalykų - tai saulėlydį. Čia žemėje saulėlydis toks gražus ir kerintis, į jį galima žiūrėt visą vakarą, ir vis tiek niekad nenusibos... Atrodo, kad saulė pasineria į miškus, laukus, kalnus, atrodo, kad jos spinduliai švelniai glosto mano skruostus... Jei būčiau šios planetos gyventojas, gyvenčiau ten, kur jis geriausiai matosi, nes šis vaizdas labai ramina. Tad manau tai dar vienas dalykas dėl kurio mes turėtumėm bendrauti su šios planetos gyventojais, kad pamatytumėm tokį nuostabų vaizdą.
Dar viena priežastis, dėl kurios mes tikrai turėtumėm užmegzti ryšį su žmonėmis, tai yra jų pastatai... Mes galėtumėm pasidomėti kaip jie pastato tokius nuostabius pastatus, iš kur semiasi idėjų ir minčių, kokias medžiagas naudoja, iš kur jas gauna ir t.t. Jų pastatai yra tokie meniški ir kūrybingi. Man labai patinka visos jų detalės, tad labai norėčiau kad ir pas mus planetoj būtų bent keletas tokių išskirtinių ir nuostabių pastatų, kuriais galėtų grožėtis kiekvienas...
Taigi manau, kad šios planetos gyventojai yra labai kūrybingi ir draugiški, jų tikrai nereikia bijoti. Mes jiems galim padėti apsaugodami juos nuo meteoritų, galim daugiau papasakoti apie jiems nežinomas planetas, ir žvaigždes, nes mes žinome daug daugiau nei jie, tiesiog dar galim padėti tuo ko jiems prireiks, nes šios planetos gyventojai yra kaip stebuklas mūsų visatoje, jie yra daug silpnesni nei mes, tad turime jais rūpintis.

 

ATEIVIŲ ŠEIMA

Į šią planetą kelioms valandoms keliavo visa mūsų ateivių šeimyna. Tėtis ateivis susipažinti su teritorija nutarė bėgte, o mama ateivė su mažuoju ateiviuku nusprendė neskubėti, patyrinėti aplinką ir prisirinkti įvairių mėginių iš Žemės į kibirėlį.

  

Vos nusileidę pastabėjome, jog čia turėtų būtų gausu būtybių, tai liudijo daugybė pristatytų vietinių erdvėlaivių

 

Netoliese pastebėjome skulptūrą, turbūt taip atrodo čiabuviai?.. Užsimaskavome panašiai ir mes

 

    

Medžiagos, kuri sudaro didžiąją dalį šios planetos gyventojų kūnų, buvo pilna visur! Tą dieną ši medžiaga krito net ir iš dangaus. Stebuklingos medžiagos telkiniai telkšojo ant planetos paviršiaus. Mažajam ateiviukui ši medžiaga ypač patiko

 

Medžiaga mamai ateivei irgi labai patiko – tarsi veidrodis

 

    

Pirmosios sutiktos gyvosios būtybės – šios planetos gyventojai ŽMONĖS !!!!
Būtybės į mus nekreipė jokio dėmesio – vadinasi mūsų maskuotė pavyko
Panašu, kad dviems iš šių būtybių iš dangaus krintanti unikalioji gyvybingoji medžiaga nepatinka – būtybės slėpėsi nuo jos po skafandru… Kažin, kodėl? Juk ši medžiaga tokia unikali ir taip būtina žemės gyventojams!

 

Pats metas susipažinti su planetos gamta. Vos įžengus čia pasijuto mieguista nuotaika, tarsi būtų toks metų laikas, kai visa gyvybė ruošiasi ilgam miegui... Dvelkė ramybė... Augalai buvo pliki, nuo jų vis krito mirusios dalelės. Tų plokščių dalelių buvo gausu ir pilna visur. Tarsi formavosi nauja paklotė... Kažkoks ciklas?
Vietomis kyšojo žalia augalija. Turbūt dabar Žemėje toks metų laikas

 

    

Su mažuoju ateiviuku pradėjome rintki mėginius

 

Mažasis ateiviukas labai džiugiai nustebo suradęs gyvybės formą, kuri labai priminė tą skafandrą, kurį virš galvų nešėsi sutiktos būtybės

 

    

Visai kaip ir mūsų planetoje – gyvybė ne amžina. Ateina laikas ir individai nebeatlaiko metų naštos...

 

Čia turbūt gyvena mažytės gyvos būtybės, bet dabar jų nesimato... Ruošiasi miegui?

 

    

Tačiau pastebėjome objektų, kurie visiškai nederėjo su Žemės gamta. Deja, bet mums nepavyko išsiaiškinti priežasties, kodėl vietinės būtybės palieka panašaus pobūdžio neorganinius objektus nuostabioje savo gamtoje... Tai mums mįslė... Nebuvo malonu apžiūrinėti šiuos keistus nederančius Žemės gamtoje objektus...

 

Kaip greitai praėjo vietinis laikas tokioje gaivioje ir jaukioje aplinkoje – pamatėme atbėgantį mūsų tėtį ateivį

 

Paskutinis radinys. „Ar ten mūsų planeta?“ – svarsto mažasis ateiviukas ir bando ją parodyti.
Ramybė, įdomūs radiniai, kuriuos atradome šios ekspedicijos dėka, mums labai patiko. Tikrai dar čia grįšime ir kitais metų laikais. Gyvosios būtybės pasirodė liūdnos... Gal kitais metų laikais jos būna linksmesnės?
P.S. Ketiname surengti gamtoje nederančių neorganinių objektų rinkliavą ir juos sunaikinti, o vietines būtybes skatinti neteršti savo gražios gamtos!!!!

 

ATEIVIAI

Mes - ateiviai iš tolimos planetos, ankstyvą gruodžio 5-osios rytą pačių gaminta raketa nusileidome į Žemės planetą...

...ir iš karto supratome, jog joje, kažkoks ,,žiemos periodas‘‘, kažkas ,,neprižiūri kelio‘‘

 

Ant šio ,,neprižiūrimo kelio‘‘ pamatėme gyvybę - judantį objektą, kuris labai greitai nutolo ir paliko žymes, kaip ledynmetis prieš daug metų...

 

Valio! Vadinasi čia yra gyvybė! Toliau paėjėję pamatėme keistą objektą, panašų į planetą: apvalų, geltoną...

 

Štai mes susirinkome valandėlei aptarti tolimesnio plano ir pailsėti...

 

Pasirinkome objektą viduryje pievos, nes jis niekam nepriklauso...

 

O kas čia? Antenos, kurios gaudo žinias ir siunčia į Žemę?

 

Štai dar vienas objektas, pabandykime pakilti, tai labai patinka judriausiajam ateiviui ...

 

Meteoritas - šaukia ateiviai! Bėgame prie jo!

 

Štai dar vienas objektas, kyšantis iš po Žemės gilumos, atrodo, kad ir jis niekieno...
Ir darome išvadą, jog šioje planetoje žiemą žalia spalva madinga!
Viso gero tariame atrastai ,,Žaliajai planetai- Žemei‘‘. Mes kylame į savo planetą ir... susitiksime vėl greit!

 

ARIS

Įdomus šaltinis

 

Keisti balti dalykėliai

 

Keisti pūkeliai

 

Pasipūtusi višta

 

Šakelė, apaugusi uogomis


Atgal