Gegužės 22-23 dienomis Papilės apylinkėse įvyko Ventos regioninio parko direkcijos surengta paleontologinė stovykla. Joje dalyvavo moksleiviai ir suaugę paleontologijos mėgėjai iš  Papilės, Kuršėnų, Raseinių ir kitur. Stovyklos dalyvius konsultavo ir fosilijas pažinti padėjo mokytojas Virgilijus Pajarskas iš Mosėdžio. Jis atvyko su keliais savo moksleiviais - jaunaisiais geologais.

Pirmąją dieną fosilijų ieškojome slėnyje, kuris susiformavo tarp kalnų, supiltų, kasant karjerą, taip pat kanjonuose, kuriuos išgriaužė tekantis vanduo. Radome nuostabių amonitų bei kitų Juros periodo fosilijų. Patys gražiausi radiniai pateks į būsimą Ventos regioninio parko lankytojų centro ekspoziciją. Antrąją dieną persikėlėme į kitą karjero kraštą, kur aptikome taip pat nuostabių amonitų, belemnitų, brachiopodų.

Ventos regioninis parkas unikalus savo geologine sandara. Tik čia galima pamatyti paslaptingojo Juros periodo uolinas, uolienas, paliesti rankomis dinozaurų laikmečio gyvūnų liekanas - fosilijas.

Papilės kraštas ilgiau nei šimtmetį garsus kaip geologijos radinių aruodas. Vienas pirmųjų čia esančias Ventos slėnio atodangas tyrinėjo žinomas Lietuvos muziejininkas Dionizas Poška - apie 1811 metus. Vėliau ėmėsi Vilniaus universiteto ir vokiečių, rusų, lenkų mokslininkai. Praėjusio šimtmečio pradžioje čia surinktos gausios fosilijų kolekcijos pateko į Vokietijos ir Rusijos muziejus, o dabar saugomos ir kituose pasaulio muziejuose.

Papilės ir gretimose slėnio atodangose mokslininkai yra surašę per 300 gyvių rūšių. Dalyje jų atsispindi ir vietovės pavadinimas, nes pavadinimų sudedamosios dalys yra „papilensis“, „popilanicus“, „popilaniense“.

Atgal