Ventos regioninis parkas

Naujienos
2014.09.02
Mūsų kraštas - laidoje "Gamta iš arčiau"

Ventos regioninis parkas išsiskiria savo unikalia geologine reikšme net tik Lietuvos, bet ir pasauliniu mastu.  Jau nuo 1818 metų vienas žymiausių ano laikmečio Lietuvos kultūros puoselėtojų Dionizas Poška tyrinėjo Papilės apylinkes ir jų unikalią geologinę struktūrą. Iš čia jis parsivežė į pirmąjį Žemaitijos Baublių muziejų nemenką Juros periodo fosilijų kolekciją. Pasaulinėje geologinėje literatūroje Papilės vardas pirmą kartą pasirodė 1827 m. Tais metais Sankt Peterburgo prof. J. Ulmanas ,,Kalnų žurnale“ paminėjo, kad prie Papilės atodangose gausu fosilijų – suakmenėjusių gyvių liekanų. Po šio įvykio mūsų kraštas tapo įdomus viso pasaulio geologams, kurie tyrinėja Juros periodo nuogulas. Papilės Juros periodo atodangos garsios visame pasaulyje čia randamų fosilijų gausa.  Kaip nurodo A. Linčius, Papilės atodangose mokslininkai yra suradę ir aprašę daugiau kaip 300 gyvių rūšių : foraminiferų, pečiakojų, moliuskų, dygiaodžių, žuvų ir kitų.

Taigi ne veltui šią savaitę mus aplankyti ir daugiau sužinoti apie Akmenės kraštą atvyko BTV laidos ,,Gamta iš arti“ filmavimo grupė. Kelionėje po Ventos regioninį parką ir Akmenės rajono karjerus Juos lydėjo Ventos regioninio parko direktorius A. Almanis, Akmenės rajono administracijos direktorius A. Nicius, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Satkūnas ir AB  ,,Kalcitas“ direktorius A. Rimkus.

Mūsų kelionė prasidėjo Jurakalnio geologiniame - pažintiniame take , čia atsiveria nuostabus Ventos upės kraštovaizdis, taip pat Jurakalnio atragis slepia Juros periodo nuogulas, kurios atsidengia savaime šlaitą veikiant natūraliai erozijai.  Akmenės rajono administracijos direktorius A. Nicius papasakojo apie išskirtinę Ventos upės slėniuose atsiveriančių Juros periodo nuogulų vertę, Akmenės rajoną supančias naudingąsias iškasenas ir unikalų karjerų kraštovaizdį, taip pat pasidalino mintimis apie Akmenės rajono savivaldybės norus mūsų krašte steigti pirmąjį Lietuvoje geoparką, kurio teritorija apimtų Akmenės rajone esantį Karpėnų klinčių karjerą, Menčių klinčių karjerą, Šaltiškių molio karjerą ir unikalias Papilės Juros periodo atodangas, patenkančias į Ventos regioninio parko teritoriją.

Kita mūsų kelionės stotelė buvo Papartynės atodanga. Šioje vietoje kadaise būta jūros pakrantės, tai įrodo gausybė čia esančių fosilijų nuolaužų – jas susmulkino daugybę amžių pakrantę skalavusios bangos. Ventos regioninio parko direktorius A. Almanis papasakojo apie Ventos parko įkūrimo tikslus, apie parke paplitusia gyvūniją ir augaliją, išskyrė pagrindines parko vertybes ir pasiūlė būtinai nepraleisti galimybės plaukti Ventos upe baidarėmis, kad pamatytume unikalų Ventos upės kraštovaizdį ir čia glūdinčius geologinius lobynus.

Atvykus į Šaltiškių molio karjerą, ekskursiją pravedė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Satkūnas. Klausydamiesi J. Satkūno pasakojimų, nukeliavome milijonus metų atgal,  kai dar žemėje karaliavo dinozaurai. Geologijos tarnybos direktorius papasakojo, kaip susidarė Šaltiškių karjere kasamas molis, kokia jo struktūra, taip pat supažindino mus su įvairiais geologinių nuogulų sluoksniais.

Galutinė mūsų kelionės stotelė buvo didžiausias Lietuvoje Karpėnų karjeras. Su Karpėnų karjeru mus supažindino ir jį iš arčiau aprodė AB,,Kalcitas“ direktorius A. Rimkus.  AB ,,Kalcitas“ direktorius pasakojo, kad klinčių klodai susiformavo prieš 270-250 milijonų metų Permo geologiniame Žemės formavimosi periode. Dar  1929 m. atlikus geologinius tyrinėjimus Karpėnuose buvo įsteigtos pirmosios kalkakmenio kasyklos. Čia kasamos klintys naudojamos šalia įsikūrusioje AB ,,Akmenės Cementas“ gamykloje gaminant cementą. Taip pat klintys tinka kalkių gamyboje. A. Rimkus aprodydamas karjerą, mus supažindino su neįtikėtino dydžio technika, skirta Karpėnų karjero kasybos darbams vykdyti. Visi žavėjomės nebūdingu Lietuvai, bet neabejotinai nuostabiu kraštovaizdžiu.

Transliacija BTV laidoje "Gamta iš arčiau" rugsėjo 7 d. ir rugsėjo 14 d. - 10.50.

 


Atgal