Apolinaras Nicius, Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorius

(akmene.lt)

Akmenės kraštas – unikalus savo geologine sandara. Geologinių objektų įvairovė Akmenės rajone yra didžiulė ir unikali. Ji nuo seno traukė geologų tyrinėtojų dėmesį, o dabar šios žinios tampa vis svarbesnės ir platesnei visuomenei.

Didžioji dalis geologinio paveldo objektų yra išsidėstę Ventos upės slėnio teritorijoje ir jos gretimybėse. Svarbiausios Ventos slėnio gamtinės vertybės – slėnyje esančios atodangos, griovos, raguvos, eroziniai atragiai, upės erozijos sukurta reljefo įvairovė. Tik čia, Akmenės rajone, žemės paviršiuje galima pamatyti juros sistemos uolienas ir rankomis paliesti dinozaurų laikų gyvūnų liekanas – fosilijas. Akmenės rajone Šaltiškiuose eksploatuojamas vienintelis Baltijos regione triaso sistemos margaspalvio molio karjeras. 2010 m. šiame karjere iš eroduojamų juros sistemos nuogulų rasti išplauti trys stuburinių gyvūnų dantys. Nustatyta, kad vienas iš rastų dantų galimai priklauso neatpažintos genties rykliui, kiti du dantys priklauso jūriniams ropliams, remiantis jų sandara, tikėtina – Goniopholis (?) genties jūriniams krokodilams. 2010 m. tarptautinės lauko ekspedicijos metu Šaltiškių molio karjere rastos fitozauro fosilijos – tai pirmosios mezozojaus laikotarpio fosilijos Baltijos regione: du žandikaulio fragmentai ir trys fitozauro dantys (Archosauriformes roplių grupė). Minėti radiniai byloja, kad juros sistemos uolienose, kurios atsidengia Ventos regioniniame parke ir jo apylinkėse, tikėtina rasti ir dinozaurų liekanų. Akmenės rajone galima pamatyti ir palyginti net keturių skirtingų geologinių laikotarpių – permo, triaso, juros ir kvartero metu susidariusias uolienas. Visi minėti geologinio paveldo objektai – vertingi mokslui ir visuomenės švietimui geologinės, hidrogeologinės ir geomorfologinės aplinkos objektai, iš kurių galima objektyviai spręsti apie planetos (arba jos dalies) būklę praeityje. Todėl jie svarbūs ne tik geomokslams, bet yra ir bendro Lietuvos kultūrinio bei istorinio paveldo dalis.

Pasaulinė patirtis rodo, kad geologinis paveldas gali būti naudojamas rekreacijai, pažintiniam turizmui, švietimui bei mokymui, tačiau svarbiausia jo vertė yra mokslinė, tarnaujanti geresniam geologinių sąlygų, žemės gelmių savybių, procesų pažinimui. Gamtinis geologinis paveldas yra gera priemonė skatinti geresnį geoįvairovės supratimą. Geoparkų steigimas yra viena iš priemonių skatinti šį supratimą, taip pat skatinti regionų ekonominį vystymąsi.

Geoparkas – tai ne vien geologinio paveldo objektai, tai organinė geologinių (natūralių, žmogaus suformuotų bei ekspozicijų) ir su jais susijusių biologinių ir istorinių elementų visuma, įdomiai pateikiama visuomenei. Čia aktyviai bendradarbiaujama su vietos bendruomenėmis, kuriamos ir vykdomos įvairios edukacinės programos, teritorijos pritaikomos pažintiniam turizmui. Europoje yra daugiau nei 30 geoparkų – tai saugomos teritorijos, kuriuose yra vertingų geologinių objektų – atodangų, uolienų, geizerių, ugnikalnių ir pan.

Akmenės rajone yra visos prielaidos įsteigti geoparką. Tačiau norint Akmenės kraštą išgarsinti kaip geologinio paveldo kraštą, būtina šioje srityje dirbti kryptingai ir vystyti geologinį turizmą (geoturizmą).

2014 m. Akmenės rajono savivaldybės administracija parengė Geologinio parko Akmenės rajono savivaldybėje įkūrimo galimybių studiją ir investicijų projektą (toliau – Studija). Pagal atliktą galimybių studiją galima teigti, kad Akmenės geologinio parko kriterijai visiškai atitinka Europos geoparkų kriterijus. Akmenės geoparkas galėtų būti regioninis geoparkas, apimantis visą Akmenės rajoną, dalį Mažeikių bei Šiaulių rajonų teritorijas (Ventos regioninio parko teritorija), kadangi čia yra daug įvairių geologinio paveldo objektų. Šiame parke būtų daug Akmenės rajone ir Ventos regioniniame parke esančių geologinio paveldo objektų, taip pat visa unikali geologinė aplinka. Geologinio parko direkcija administruotų geologinį parką, organizuotų geologinio paveldo objektų tvarkymą ir priežiūrą, darbą su lankytojais (ekskursijos), užsiimtų geologinio paveldo propagavimu ir organizuotų mokslinius – tiriamuosius darbus. Atskiras Akmenės geologinio parko objektas galėtų būti – Šaltiškių triaso ir juros periodų parkas. Parkas galėtų būti administruojamas, steigiant viešąją įstaigą „Akmenės geoparkas“. Ši įstaiga veiktų visos Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje. Jos steigėjai galėtų būti Akmenės rajono savivaldybė kartu su Ventos regioninio parko administracija, taip pat su kitomis suinteresuotomis institucijomis ar asmenimis.

Įvertinus šiuo metu turimą infrastruktūrą ir pagrindinių Akmenės rajono geologinio paveldo objektų pritaikymą geologiniam, pažintiniam ir edukaciniam turizmui, nustatyta, kad viešoji turizmo infrastruktūra kai kuriuose Akmenės rajono geologinio paveldo objektuose neišvystyta nei kiekybiniu, nei kokybiniu aspektu ir turi ryškius trūkumus.

Akmenės rajono savivaldybė, siekdama efektyviau panaudoti Akmenės rajone esantį gamtinį ir geologinį paveldą, paskatinti turizmo plėtrą, ketina įgyvendinti Akmenės geoparko įkūrimo ir viešosios turizmo infrastruktūros plėtros projektą. Atsižvelgiant į projekto atsiradimą lėmusias problemas ir turistų poreikius, projektas skirtas viešosios turizmo ir informacinės infrastruktūros sukūrimui ir neįrengtų (nepritaikytų) Akmenės geologinio parko objektų infrastruktūros pritaikymui turistų poreikiams. Pagrindinis šio investicijų projekto tikslas – išplėtoti viešąją infrastruktūrą ir pritaikyti Akmenės geoparko objektus Šaltiškių ir Karpėnų karjeruose turizmui. Bendra projektui įgyvendinti reikalingų investicijų suma – daugiau nei 10 mln. Lt. Tikimasi projektą finansuoti ES struktūrinių ir kitų fondų lėšomis.