Saugomos teritorijos - vietovės, kuriose žmogaus veikla nukreipiama kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugai, pažintinio turizmo ir kultūringo poilsio gamtoje skatinimui, darnaus vystymosi principui įgyvendinti. Ventos regioninis parkas įsteigtas siekiant Išsaugoti Ventos slėnio kraštovaizdį su raiškiais šlaitais, atodangas su juros periodo suakmenėjusios faunos kompleksais, Ventos ir jos intakų – Virvytės, Uogio, Avižlio, Dabikinės upelių – natūralų hidrografinį tinklą, didelę augalų ir gyvūnų įvairovę, kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Parko direkcijos tikslas ir rūpestis puoselėti ir plėtoti per šimtmečius susiformavusią tradicinę architektūrą, suderinti jos savitus bruožus su šiuolaikinio būsto, gyvensenos reikmėmis. Šis tikslas gali būti įgyvendintas tik statančių žmonių, architektų, paveldosaugininkų, vietos savivaldos institucijų, visų kas supranta tradicinės kultūros vertę, junta ryšį su gimtąja žeme ir atsakomybę už krašto savitumo išsaugojimą, bendromis pastangomis.

Vadovaujantis Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 2001, Nr.108-3902) 13 straipsnio 3 dalimi, statiniai Ventos regioniniame parke projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, Ventos regioninio parko tvarkymo plano sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato Ventos regioninio parko apsaugos reglamentai (Žin., 2009, Nr. 46-1850) ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai reglamentai (Žin., 2004, Nr.131-4704).