Ventos regioninis parkas

Senieji Viekšniai

Jonas Kinčinas – žymus prieškario fotografas Žemaitijoje, dabartinei kartai išsaugojo daugybę unikalių vaizdų – daugiausiai iš savo gimtųjų Viekšnių. Jis tarsi metraštininkas fiksavo visus svarbesnius įvykius ar kasdienybės akimirkas. Fotografų paviljonuose įvairiomis progomis – per krikštynas, vestuves ar šiaip atminčiai - apsilankydavo nusifotografuoti bemaž kiekvienas miestelėnas. Todėl taip gausiai išlikęs fotografo J. Kinčino negatyvų archyvas yra didelis atradimas ne tik fotografijos istorijai, bet ir visiems, besidomintiems tarpukario Lietuvos visuomenės gyvenimu. Fotografo darbuose atsiveria įvairiaspalvė Viekšnių miestelio tarpukario gyvenimo panorama, atspindinti ir to laikotarpio visos Lietuvos provincijos gyvenimą.

J. Kinčinas gimė 1900 m. vasario 9 d. Viekšnių valsčiaus „sotniko“ šeimoje. Baigęs Viekšniuose pradžios mokyklą, jaunasis J. Kinčinas toliau tobulėjo studijuodamas savarankiškai. Pramoko vokiečių, rusų kalbų, susikalbėdavo ir žydiškai, mat miestelyje gyveno gausi žydų bendruomenė. Apie 1920 m., gal kiek anksčiau, J. Kinčinas pradėjo fotografuoti. Fotografija tapo jo mėgstamiausiu ir daugelį metų buvo pagrindiniu užsiėmimu. Fotografuoti mokėsi savarankiškai gilindamasis į amato paslaptis, skaitydamas specialiąją literatūrą užsienio kalbomis bei tuo metu Lietuvoje jau bepasirodančius pirmuosius lietuviškus fotografijos pradžiamokslius.

Aktyviausias J. Kinčino fotografinės veiklos laikotarpis - 1925–1940 m. Tuomet Viekšniuose, Stoties gatvėje, vėliau pavadintoje Dariaus ir Girėno, dviejų galų mediniame name Kinčinai nuomojo butą, o kieme pašiūrėje fotografas buvo įsirengęs pirmąjį Viekšniuose dienos šviesos paviljoną. J. Kinčino ateljė greitai išpopuliarėjo Viekšniuose ir miestelio apylinkėse. Darbo buvo daug ir neretai versle tekdavo suktis visai fotografo šeimynai. Be fotografijos, J. Kinčinas Viekšniuose garsėjo ir kaip geras laikrodininkas ir juvelyras.
J. Kinčinas buvo plačių interesų, įvairiapusiškas ir žingeidus žmogus. Fotografijoje neapsiribojo tik verslo interesais – 1933 m. su dviem fotografijomis „Keramika“ dalyvavo „Putpelės“ draugijos surengtoje visos Lietuvos fotomėgėjų parodoje Šiauliuose.
Po Antrojo pasaulinio karo vis sunkiau sekėsi gauti medžiagų fotografuoti, o ir sveikata silpnėjo. Susilaužęs koją, J. Kinčinas visai liovėsi fotografavęs ir užsiėmė tik laikrodžių taisymu. Mirė nuo plaučių uždegimo 1966 m. vasario 28 d., tik ką paminėjęs savo 66-ąjį gimtadienį.

Šias nuotraukas ir negatyvus per daugelį metų surinko Viekšnių krašto kraštotyrininkai Antanas Sidabras ir Bronislovas Kerys. Stiklinius negatyvus ir nuotraukas kopijavo Bronislovas Kerys.