Virvytės upė į Ventos regioninį parką patenka 10,8 upės kilometre iš karto už buvusio Skleipių vandens malūno (dabar HE), 200 metrų iki parko ribos dešiniajame upės krante yra buvusio Skleipių dvaro su parko ąžuolyno liekanomis. Nuo pat parko pradžios upė teka per Virvytės kraštovaizdžio draustinį. Apie 10 metrų už parko ribos dešiniajame krante iš žemės lenda valstybės saugomas Skleipių akmuo. Nuo akmens upei nutekėjus truputį daugiau kaip kilometrą dešiniajame upės krante galima stebėti Pavirvyčių dvaro sodybos išlikusius fragmentus. Dar už 1,3 kilometro upe žemyn kairiajame upės krante yra įsteigta Natura 2000 Buveinių apsaugai svarbi teritorija „Svirkančių atodanga“. Už 1,5 kilometro aukštyn dešiniajame krante stovi seno medinio Gudų malūno pastatas šalia kurio dabar veikia HE. Už 3,2 kilometro nuo malūno prasideda Natura 2000 Paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) „Ventos upės slėnis“. PAST tęsiasi iki pat žiočių ir įsilieja į pagrindinį PAST masyvą palei Ventos upę. PAST ilgis Virvytės upėje – 3,6 kilometro. 700 metrų nuo malūno upe aukštyn dešiniajame upės krante iškyla Gyvolių piliakalnis. Nusileidus upe dar 400 metrų 250 metrų nuo kairiojo upės kranto ant Virvytės senvagės kranto trykšta Kegrių šaltinis. Dar už 800 metrų upe žemyn apie 250 metrų nuo dešiniojo kranto įsikūręs Jadvygos Balvočiutės ekologinis vaistažolių ūkis, o dar už 0,8 km tame pačiame krante apie 150 metrų nuo upės Santeklių miško pakraštyje auga valstybės saugoma Santeklinės pušis. Likus 700 metrų iki upės žiočių Ventoje baigiasi Ventos kraštovaizdžio draustinis. Virvytė per draustinį teka 10 kilometrų. Iš karto už draustinio ribos prasideda Santeklių rekreacinė zona. Rekreacinė zona prasideda įdomiu lenktu pėsčiųjų tiltu jungiančių Santeklių stovyklavietę ir Virvytės poilsio kompleksą. Apie 150 metrų nuo žiočių dešiniajame upės krante stovi apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria Ventos ir Virvytės santaka.