Virš mažo Papilės miestelio dangaus fone visu ūgiu iškyla elegantiška Simono Daukanto figūra, kuri vienoje rankoje laiko knygą, kita – rodo į žemę. Paminklą 1928 m. sukūrė skulptorius Vincas Grybas. Atidengimo iškilmės įvyko 1930 m. rugsėjo 21 d. Paminklas, tapęs ne vien miestelio, bet ir V. Grybo kūrybos simboliu, skleidžia tiek išorinio, tiek vidinio dvasinio pasaulio harmoniją. Tuo metu tai buvo ne tik Papilės, bet ir visos Lietuvos simbolis, įprasminantis išmintį, laisvę ir valią.

Prieš pradėdamas lipdyti portretinį S. Daukanto atvaizdą, skulptorius V. Grybas nuvažiavo į Papilę susitikti su žmonėmis, kurie dar prisiminė S. Daukanto veido bruožus, aprangą, šukuoseną, laikyseną ir kt. Nelengvas toks būdas dailininkui atkurti žmogaus fizinį atvaizdą, o kur dar psichologinė, dvasinė tos asmenybės būsena. V. Grybas eskizavo, piešė ir vis klausinėjo, ar toks, ar panašus.

Baigęs skulptūros paruošiamuosius darbus, V. Grybas 1930 m. išvyko į Berlyną, kur jam pačiam prižiūrint buvo nukopijuota S. Daukanto statulos forma ir išlieta bronzos statula. Traukiniu per Tilžę, Pagėgius ji buvo pargabenta į Papilę ir pastatyta Klebonijos kluone, kur prabuvo iki pat jos užkėlimo ant pjedestalo.

Paminklo statybos karštymetis Papilėje prasidėjo 1930 m. vasarą. Prie paminklo statybos plušo Papilės miestelio gyventojai, vietiniai meistrai. Rugpjūčio pabaigoje ant 7 metrų pjedestalo buvo užkelta bronzinė S. Daukanto statula. Tačiau paminklui dar kažko trūko. V. Grybas, už Papilės bažnyčiai atliktą kažkokį darbą gavęs iš kunigo A. Šveistrio 400 litų, pusę šios sumos davė vietiniam kalviui, kad šis nukaltų grandines, kuriomis vėliau buvo apjuosta apatinė postamento dalis.

Lėšas paminklui rinko komitetas, vadovaujamas, galima sakyti, kraštiečio, Viekšniuose gimusio kultūros ir literatūros istoriko, Vasario 16-osios Akto signataro M. Biržiškos, o jas aukojo daugiausia Lietuvos mokytojai.

Paminklas Simonui Daukantui: