Maždaug už trijų kilometrų nuo Kairiškų kaimo (Akmenės rajonas), pačiame Purvių miško pakraštyje, yra Kairiškių kaimo antrosios senosios kapinės (L1268), vadinamos Apžadų kapeliais. Apžadų kapelius mokslininkai vadina Kairiškių senkapiais. Čia rastas akmens kirvis byloja, kad šiose vietose žmonių gyventa 1,5 tūkstančių metų. Nuo seno šias vietas gaubia ir įvairiausi padavimai. Pasakojama, jog koplytėlės vietoje kadaise buvusi bažnyčia, o aplink miestas. Esą ir pinigų užkastų rasta. Dar kiti pasakoja, kad kadaise augo didžiausi pušynai. Žmonės pradėjo kirsti. Kirtę kirtę ir palikę dvi aukščiausias pušis. Piemenys po nakties pastebėjo, kad apie jas keliais nušliaužta. Pušis aptvėrė. Po nakties – nušliaužta apie tvorelę. Tada suprato, kad čia – šventa vieta. Pradėjo garbinti, statyti kryžius, medines skulptūrėles, vėliau pastatė koplytėlę. Ant vartų esantis įrašas sako, kad tai turėjo būti apie 1815 m. Kitas įrašas sako, kad nauji vartai buvo pastatyti 1933 m., juos gamino kalvis Krūtinis iš Užventės kaimo, o mūrijo Jurevičius.

Prieš kelias dešimtis metų bet kada apsilankęs žmogus galėjo paaukoti pinigų. Dar išlikusi įdomios konstrukcijos aukų dėžutė – karbonka. Prie pušies pritvirtinta medinė skrynelė geležies apkaustais saugojo didesnes ar mažesnes aukas. Buvo trys užraktai, kurių raktus turėjo šalimais gyvenę ūkininkai: Kostas Šimkus, Kostas Jauga, Jonas Stulpėnas. Aukas galėjo paimti tik visiems trims susirinkus. Pinigai būdavo skiriami remontui, likutis tekdavęs Šiaudinės bažnyčiai, nes ten būdavo laidojami mirę artimieji. Užraktai sugadinti šeštojo dešimtmečio viduryje.

Apžadų kapeliai atgyja vieną kartą per metus. Nuo seniausių laikų čia švenčiamos Šeštinės. Įdomu, kad tradicija buvo išlaikyta ir sovietiniais metais. Nors kunigams drausdavo atvažiuoti, žmonės susirinkę melsdavosi. Šeštines švęsdavo ketvirtadieniais, todėl nevienam būdavo sunkumų išeiti iš darbo. Tarybinio ūkio vadovas netgi papeikimus už tokias pravaikštas rašydavo.

Vietos gyventojai nepamena, kad Apžadų kapeliuose būtų laidojama. Pasakojama legenda apie Apsireiškimą šioje vietoje – esą prieš daugybę metų po nakties aplink vieną pušį rastas takas, nušliaužtas keliais. Po to į tą pušį žmonės ėmė kelti mažus kryželius, paskui šalimais statyti didesnius.

Apžadų kapelių legenda

Kap aš jau žinau daug pati ir iš savo tėvelio girdėjau labą daug. Tėvelis buvo piemenuks ir pasakodavo, kad tėn ankščiau buvo, kor dabar yr kapelę, o aš gyvenau artėj tų kapėlių gal bova kelets mėtrų. Tėn bova labą didel pušyną ir tėj pušyną bova dvara ar pono buvo. Paskiau tuos pušynus išdalėję, o tėn bova dideli smėliną. Tuos pušynus išdalėja žmonėms valdžia ir mon tėvėlis gavo jau tėvle tėvelis gavo gal aštuonis gektarus ir kiti. Kor tėn bova smėlyną ir anėj rovė tuos pu šynus, kelmus viskų iškėrte ir norėja pasidaryt žemės. Tą pušyną beraunont pasakoja kažin kas ten piemenys karves gane ir aniems rodies, kad api dvi  pušis yr takelę apšliaušti. Jau pareję pėimenys pasakuo, kad aplink yr apšlaiužuota ir kit kart mata, kad kažkas yr apšliaužuoje. Tėvą ar darbdavę kas jau bova a ūkininką pajam ir aptver tuos pušeles, kad negalietu prieit šliaušt apie anas, ontruo pusie tvoreles apšliauž tuos pušis. Mat kad ten kaži kap jau yr pradėj. Žmones, kad čia kaž kas čia yr stebuklinga, kad jau tėn nika. Ir anėj pajam visą pušyną kap išsikert jau ir išraun kelmus į dą beraunant būktai buvo muzikonts Mondvyds kos į beraunant kaži kap tėn atsdauže į kaž kon. I tas muzikonts bova jau i mon tėvle tėvelis bova muzikonts. Būdava karts eis į būdynes grayt ar kor ir kaži kor atsdauže aniems. Tas saka o čia jau būs pinigą, bet toj momėntu pasiruode sako va Montvyds. Į tas Montvyds aniems pasiruode į saka tai va matą mus kvies kor nuors grayt, kap ons pasisoka pasižiūriet kor tas Montvyds ir neblėka tuos skrynies. Dor, kas, bet nieka nebelėka. No paskiau pro tas pošes ir tas pušes visą ton pušyną iškėrta ir dvė pušes palėka. I dabą yr tos dvė pušys anuos jau vėjna labą yr apskarusi  ir jau ana jau amžius kėik ir nebeilgs bebus ir anuos iš tų laikų lėka.ir anas pradieja garbint į tėn tuoks padavėms yr buktą ir tas veitas pastate koplytele tokia nedėdelę ir pradėjo garbinti žmones ir buktai padavėms  i kad kažkada yr bovęs miests ir ta žeme yr apie tuos kapelius kalniuks, pakalne tap kalniuks, pakalne no yr kad bova gatves, o kor daba yr ta koplytele bovus  bažnyčia no ir būktai tokei smėliną, kad jau buvusi kokias audras kas kad ir viskų palaidoję po tų smėlinų o tėn iš tuos jau  kur koplytele bova tėn buvusi bažnyčia ir tėn tuos dvė pušys lėka no ėr žmuones pradiej garbint ir labą garbina. Jau garbina kur jau kiek tevėlis pasakuoja ir aš pati žėnau tėik garbina tėn baisiausę bova šliaužta ir visuomet eje visuomet iš toliausę bova jau Apžadų kapelę, Apžadų kapelę bova žėnuomi Kairiškie jau eidava piesti paskiau bova didžiause švėnte metines Šeštėnes. No jau per Šeštėnes tai žinoma pėrma nebova dar nė dvėrača ne tik bet  dvėračiu bova bet retenybe kas kad jau su mašina nei vėins neatvažiava čia jau ku iš Sirutavičiaus dvara čia jau budava tėj puoną ateis. Nu tai eis žmones buręs buręs tiesiuog eis ir jau kap jau tėn mišks bova Avižlių kap jau bobva apsižadies ka jau kits ka pamatys  jau tų koplyčelę eis tiesiog kelęs  lyg tuos koplyčeles. O jau tas kelęs eja ir eja prie vienos koplyčeles bobva Kristaus kryžius bova su dieva kūnu tėn jau kuoks geruoks didels na ta tėn prikals prie tuos pušėis tuoks stuogs bova uždiets apačiuo bova pinigams dieti tuokia no kap reik sakyt tuo kart vadėna karbonka ir eja ir žmuones neše tėn apie to kryžių raišiojo kam jau bus kam ar ranka skaudies kam kuoja ar galva ta tėn bova nuraišiuots tom kaspinas jau pirmiau vadinuos štončkos, o kaspiną ružavas ir žalias ir dieja pinigus į tų diežę į tų karbonką, o ta karbonka bova tokia apkaustyta labą gelžęs tokęs yr bova trys raktą savidirbę bova ta karbonka į tėn veins negalieja įeit anuos atrakint reikieja trėm ir unksčiau bova kas dar onksčiau nežinau jau mon senuolis bova, o paskiau da bova prie monęs ka aš bovau  da bova mona tevėlis turėja tų raktą, Jauga žinau turieja, Stolpins  turieja visi jau omžinatels yr tad sueis į visi trys tik galies atrakint tų karbonką nu ir išims tuos piningus ir anus skaičious. Suskaitys tus pinygus jau kiek bus ir paskiau jau remontą darys jag nutars remontą  jau aš buvau peimenikė kad jau darė vartus dieja 1933 – as tad jau atmenu gelžines jau graži gelžinę vartą yr nu o tap jei nieka koplyčelę paremontous va jei ne tad kas liks atidous į bažnyčę ont mišių.

Apžadų kapeliai: