Purvių atodanga yra dešiniajame Ventos upės krante, Purvėnų geomorfologiniame draustinyje. Jos aukštis – 3,6 m, plotis – apie 20 m. Pavasarį atodanga dažnai veikiama upinių potvynių bei ledų, upės šoninės erozijos, šlaitų slinkimų ir nuogriuvų.

Atodanga tyrinėta 2005 metų rudenį. Jos pjūvis aprašytas pagal dvi prakasas, nuo apačios į viršų, nuo Ventos vandens lygio. Pirmame ir antrame pjūvyje buvo paimti mėginiai sporų ir žiedadulkių (palinologinei), moliuskų kiaukutų nustatymo analizėms, radiokarboniniam datavimui.

Atodangos pjūvio aprašymas: pirmas pjūvis – 0,0–0,12 m intervale slūgso aleuritas smėlingas pilkas su tamsiomis, organine medžiaga prisotintomis dėmėmis. 0,12–0,17 m susiklosčiusios durpės tamsiai rudos spalvos su augalų liekanomis, kompaktiškos sausos. 0,17–0,34 m sluoksnyje atsidengia aleuritas smėlingas žaliai pilkas su organinėmis dėmėmis. 0,34–0,48 m slūgso žvyras rupus pilkšvai rudas, kuriame žvirgždo daugiau nei 30% su organikos intarpais (gitijos, durpių netaisyklingomis linzėmis) taip pat randama moliuskų liekanų. 0,48–1,01 m randamas smėlingas aleuritas tamsiai pilkas su organinės medžiagos linzėmis su kompaktiškos durpės linzėmis.

Antras pjūvis: 0,96–1,71 m – aleuritas smėlingas tamsiai pilkas su šviesiai pilko smėlio netaisyklingomis linzėmis. 1,71–2,71 m smėlis pilkas įstrižai sluoksniuotas smulkus-vidutinis, aukščiau jis pereina į rupesnį. Kontakte su aukščiau slūgsančiu priesmėliu – bazaltinis horizontas. 2,71–3,61 m slūgso priesmėlis moreninis šviesiai rudas su žvirgždu ir gargždu iki 15%.

Sporų ir žiedadulkių analizė (atliko A. Grigienė) parodė, kad Purvių atodangoje išsiskiria dvi sporų-žiedadulkių zonos.

I zona (0,08–0,25 m intervalas), kurioje slūgso smėlingas aleuritas ir durpės – tai viksvinių ir kietinių augalų vegetacijos laikotarpis. Augmenijos pobūdis rodo, kad šiuo metu vyravo šaltas, drėgnas, atšiaurus klimatas, periglacialinės (prieledyninės) paleogeografinės sąlygos. Kraštovaizdis buvo atviras, vyravo viksvinių augalų bendrija.

II zona (0,25–1,54 m intervalas) tai žvirgždingos ir smėlingos aleurito nuosėdos. Atlikus žiedadulkių analizę nustatytos pušies, eglės, beržo ir žolinių augalų žiedadulkės, kurios rodo vyravusias palyginti šaltas, tačiau palankesnes nei ankstesnis intervalas, klimatines sąlygas. Remiantis žiedadulkių analize galima teigti, kad šioje teritorijoje tuo metu vyravo tundra su beržais, pušimis, beržais keružiais ir kadagiais.

Be palinologinių tyrimų buvo atlikta ir moliuskų kiaukutų analizė. Moliuskai buvo surinkti (0,34–0,73 m) intervale, žvirgždingose nuosėdose tarp kurių pasitaiko ir gitijos linzių. Moliuskų kiaukutų analizė (atliko A. Damušytė) parodė, kad jie priklauso Margaritifera margaritifera rūšiai (Būrys: Unionoida; šeima: Margaritiferidae; gentis; Margaritifera). Šis faktas leidžia teigti, kad žvirgždingos nuosėdos buvo suklostytos tekančiame sraute, nes šios rūšies moliuskai gyvena gėlame tekančiame vandenyje, plačiame klimatinių sąlygų intervale. Taigi, galima manyti, kad minėtos nuosėdos susiklostė kai vyravo vidutinės ir arktinės klimatinės sąlygos.

Rastų moliuskų kiaukutų radiokarboninis datavimas, atliktas Geologijos ir geografijos instituto laboratorijoje (vadovas habil. dr. J. Mažeika), parodė, kad tirtoje atodangoje aptikti moliuskų kiaukutai yra susiformavę prieš 34690 ± 650 metų.

2012 m. pradžioje Ventos regioninio parko direkcija įrengė laiptus ir apžvalgos aikštelę atodangoje, kuri palengvins poilsiautojams, atodangos lankytojams, mokslininkams ir kt. susipažinti su šiuo gamtos paveldo objektu.

Purvių geologinė atodanga: