1253-04-05

Pirmą kartą paminėta Papilė. Kuršo vyskupas Henrikas ir Didžiojo magistro Livonijoje vietininkas Eberhardas Zeinas pasidalino Kuršo žemes. Dokumente minimą Ceklio vietovę Pylene A. Nezabitauskas, B. Kviklys ir kiti identifikavo kaip Papilę

1253 m.

Pirmą kartą paminėti Viekšniai

1339 m.

Papilė minima Hermano iš Vartbergės Livonijos kronikoje aprašytame žygyje į Žemaitiją, kurio metų buvo nusiaubtos Papilės (Popillen) apylinkės

1359 m.

Livonijos magistras Gosvinas iš Gerikės organizavo žygį į Šiaulių ir Papilės (Popillen) žemes

1493 m.

Pirmą kartą paminėta Papilės bažnyčia. Ji minima M. Valančiaus knygoje, kad Žemaičių vyskupas Martynas, buvęs Šiaulių bažnyčios klebonas, Papilėje įkūrė bažnyčią

1528 m.

Viekšniai minimi kaip miestelis

1613 m.

Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio išleistame žemėlapyje Papilė (Popielany) pažymėta kaip miestelis

1634 m.

Pastatyta antroji medinė Viekšnių bažnyčia

1636-01-21

Konsekruota medinė bažnyčia Papilėje Šv. Dvasios, Švč. Mergelės Marijos Šv. Mykolo Arkangelo ir Jono Krikštytojo vardais

1636 m.

Įsteigta pirmoji Viekšnių pradinė mokykla

1637 m.

Papilės dvare vyskupo nurodymu buvo įvykdyta valakų reforma

1637 m.

Pastatyta parapijinė mokykla Papilėje

1656 m.

Viekšnius sunaikino švedai

1702 m.

Papilė gavo turgaus privilegiją

1790 m.

Vyskupas Steponas Giedraitis statė trečiąją Papilės bažnyčią

1792-05-15

Viekšniams buvo suteiktos Magdeburgo teisės, leisti savaitiniai turgūs ir 4 metiniai prekymečiai

1818 m.

Vienas pirmųjų suakmenėjusius gyvius (fosilijas) atodangose prie Papilės rinko Dionizas Poška, lankęsis prie Ventos upės. Jis juos saugojo pirmajame Žemaitijoje įkurtame muziejuje (Bardžiuose, Baubliu vadinto tūkstantmečio ąžuolo kamiene)

1827 m.

Geologinėje literatūroje (Sankt Peterburgo prof. Ulmanas „Kalnų žurnale“ paminėjo, kad prie Papilės Ventos atodangose gausu fosilijų – suakmenėjusių gyvių liekanų) pirmą kartą pasirodė Papilės vardas

1855 m.

Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią konsekravo vyskupas Motiejus Valančius.

1859-07-01

Per kilusį gaisrą Papilėje sudegė smuklė, žydų maldos namai, 27 žydų ir 1 krikščionių sodyba

1860 m.

Viekšniuose įsteigta vaistinė – viena pirmųjų Žemaitijoje

1863-1864 m.

Sukilimo metu Papilės apylinkėse įvyko keletas nemažų caro kariuomenės ir sukilėlių susidūrimų, iš kurių pats didžiausias buvo Papilės mūšis. Šis mūšis, baigėsi sukilėlių, vadovaujamo gabaus vado B. Dluskio Jablonovskio, pergale

1864 m.

mirė ir Papilės piliakalnyje buvo palaidotas Simonas Daukantas

1867 m.

Pradėjo veikti Papartynės vandens malūnas

1871-1873 m.

Nutiestas Liepojos – Romnų geležinkelis

1875 m.

Pastatyta mūrinė šventojo Stebukladario Sergijaus Radonežiečio cerkvė.

1880 m. vasaris

Papilėje pradėjo veikti pašto stotis, priimanti ir išduodanti visų rūšių korespondenciją

1886 m.

Gaisro metu Papilėje sudegė 42 namai

1887 m.

Baigta statyti ketvirtoji Papilės - Šv. Juozapo bažnyčia.

1888 m.

Gaisras Papilėje sunaikino nemažai pastatų, taip pat ir sinagogą

1897 m.

Pastatytas Viekšnių vandens malūnas

1912 m.

Papilėje pradėjo veikti telegrafo skyrius

1915-04-23

Gaisras Viekšniuose sunaikino 120 sodybų

1915 m. gegužės mėn.

Rusų caro kariuomenės ir vokiečių armijos susišaudymo metu Viekšniuose kilo gaisras

1919 m.

Rudenį  bermontininkai užėmė Papilę

1919 m. lapkričio pab.

Lietuvos kariuomenė ir partizanai sumušė bermontininkus

1921 m.

Įsteigta Papilės ligoninė

1921-10-31

Atidengtas paminklas ant S. Daukanto kapo

1922 m.

Pastatytas Gudų vandens malūnas

1930 m.

Pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam Viekšniuose

1930-09-21

Papilės centrinėje aikštėje pastatytas skulptoriaus V. Grybo sukurtas paminklas S. Daukantui

1933 m.

Pradėjo veikti Augustaičių vandens malūnas

1941-06-14

Prasidėjo trėmimai į Sibirą

1955 m.

Julius Naudažas pirmą kartą tyrinėjo Papilės senkapį

1981 m.

Name, kuriame gyveno aviatorius Aleksandras Griškevičius, įkurtas jo memorialinis muziejus

1986 m.

Aptikta papėdės gyvenvietė prie Papilės I piliakalnio (archeologiniams tyrinėjimams vadovavo Algirdas Varnas). Tyrinėjimui buvo tęsiami 1998 ir 2000 metais

1986-10-27

Kunigo Ignoto Vaišvilos name atidarytas Simono Daukanto memorialinis muziejus

1992-09-24

Įsteigtas Ventos regioninis parkas

1995 m.

Pastatytas paminklas Biržiškų šeimai Viekšniuose

1997 m.

Papilės atodanga įtraukta į vertingiausių Lietuvos geologinių paminklų sąrašą

1999 m.

Tautodailininkė Sniegena Chrišcinavičienė savo namuose įkūrė galeriją „Sniegenos giesmė akmenėliui“

1999 m.

Patvirtintas Papilės herbas

1999-07-06

Viekšnių bažnyčioje buvo pašventinta miesto heraldika: vėliava ir herbas