Kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo dėl planuojamos ūkinės veiklos, susijusios su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima tokių teritorijų aplinka, įgyvendinimo privalo vadovautis „Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašu“ patvirtintu

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255.

Nauji planai, projektai ir programos, galintys turėti reikšmingą neigiamą poveikį Natura 2000 teritorijoms ir jų apsaugos tikslams, turi būti iš anksto įvertinti, koks bus šis poveikis, atsižvelgiant į Buveinių direktyvos 6 straipsnio arba Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio nuostatas.

Aplinkos ministras 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 patvirtino Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms Natura 2000 teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašą (Žin., 2006, Nr. 61-2214). Šios išankstinės procedūros metu paaiškėja, ar plano, projekto ar programos poveikis gali būti reikšmingas ir ar būtina atlikti jo galimo poveikio aplinkai vertinimą (PAV) pagal įstatymo numatytą tokio vertinimo tvarką.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas prieduose pateikia planuojamų ūkinių veiklų sąrašus, kurias planuojant PAV yra privalomas arba yra privaloma atlikti atranką dėl PAV būtinybės. Tokiu atveju poveikio reikšmingumo nustatymas kaip atskira procedūra nevykdoma.

Nusprendus, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, pagal nustatytą tvarką rengiami PAV dokumentai: PAV programa ir PAV ataskaita. Pirmasis dokumentas nustato nagrinėjamas sritis, aspektus ir apimtis, o antrasis dokumentas – pristato konkrečius nagrinėjimo rezultatus. PAV procedūros metu išnagrinėjami ir įvertinami planuojamos ūkinės veiklos galimi poveikiai, atsižvelgiant į teritorijos apsaugos tikslus, t. y. į poreikį išsaugoti natūralias buveines ir rūšis, kurių apsaugai konkreti teritorija yra išskirta. Svarbu, kad poveikio nagrinėjimas būtų tinkamos apimties ir leistų pagrįstai nuspręsti dėl poveikio buvimo ar nebuvimo.

Jeigu nusprendžiama, kad PAV privalomas tik dėl galimo poveikio Natura 2000 teritorijai, gali būti naudojamasi įstatymo suteikta galimybe susiaurinti PAV apimtį ir nagrinėti tik aspektus, susijusius su Natura 2000 teritorijos apsaugos tikslais.

Tais atvejais, kai privaloma atlikti plano ar programos vertinimą pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą, reikšmingumo nustatymo procedūros neatliekamos. Poveikio reikšmingumas įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms nustatomas atliekant privalomą strateginį pasekmių aplinkai vertinimą.

Tais atvejais, kai plano ar programos neprivaloma vertinti pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašą, tačiau plano ar programos įgyvendinimas bus susijęs su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima tokių teritorijų aplinka, Organizatoriai (jų pasitelkti konsultantai) užpildo Aplinkos ministerijos patvirtinto dokumento (formos) bendrąją bei A dalis ir pateikia valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (Vilniuje) (raštu ir skaitmeniniame formate)tam, kad būtų nustatytas plano ar programos įgyvendinimopoveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumas ir nuspręsta, ar privaloma atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą.

Tais atvejais, kai pagal Planų ir programų atrankos dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarką yra atliekama atranka dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, Organizatorių (jų pasitelktų konsultantų) užpildyta Aplinkos ministerijos patvirtinto dokumento (formos) bendroji ir A dalys pateikiamos Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (Vilniuje) kartu su strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos dokumentu.

Tais atvejais, kai planuojama ūkinė veikla nėra įtraukta į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedus ir jos įgyvendinimas bus susijęs su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima joms aplinka, jos poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumas nustatomas prieš statinio projektavimo sąlygų išdavimą. Jeigu veiklos įgyvendinimas bus susijęs su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima joms aplinka, tai statytojas (užsakovas) kreipiasi į parko direkciją, kurios administruojamoje teritorijoje yra įsteigtos ar potencialios „Natura 2000“ teritorijos arba kuriai tokios teritorijos priskirtos vertinimui VSTT direktoriaus įsakymu, dėl išvados ir pateikia informaciją apie planuojamą statinį ir užpildytas Aplinkos ministerijos patvirtinto dokumento bendrąją bei A dalis (raštu ir skaitmeniniame formate).

Asmenys gyvenantys ar vykdantys ūkinę veiklą gali pasinaudoti Lietuvos  kaimo  plėtros  2007  –  2013  metų  programos teikiamomis galimybėmis.

Parko direkcija remia ir rekomenduoja parke gyvenantiems ir vykdantiems ūkinę veiklą dalyvauti II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimo“ priemonėse.

1.  Agrarinės aplinkosaugos išmokos.

Priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ sudaro šios programos:

1.Kraštovaizdžio tvarkymo programa:

1.1. Pirmoji veiklos sritis – natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas.

1.2. Antroji veiklos sritis – šlapynių tvarkymas.

1.3. Trečioji veiklos sritis – vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų tvarkymas pievose.

1.4. Ketvirtoji veiklos sritis – vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje.

1.5. Penktoji veiklos sritis – ražienų laukai per žiemą.

1.6. Šeštoji veiklos sritis – medingų augalų juostos ar laukai ariamoje žemėje.

1.7. Septintoji veiklos sritis – kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymas.

1.8. Aštuntoji veiklos sritis – melioracijos griovių tvarkymas.

2. Ekologinio ūkininkavimo programa.

3. Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo programa.

4. „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimo programa.

5. Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema.

Dalyvavimas visose šiose programose yra naudingas ir dalyvaujančiam asmeniui, ir aplinkai.

6 priemonė „Miškų aplinkosaugos išmokos“;

7 priemonė „Natura 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB (parama „Natura 2000“ vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje)“.

Ši priemonė yra kompensacinio pobūdžio.

Priemonės tikslas įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus „Natura 2000“ tinklo vietovėse, siekiant  apsaugoti laukinius paukščius, natūralias buveines, rūšis ir jų buveines.

 Veiklos tikslas yra paremti žemės ūkio valdų valdytojus „Natura 2000“ tinklo vietovėse.

Dalyvaujantys priemonėje asmenys gauna metines kompensacijas už papildomas patirtas išlaidas ir prarastas pajamas dėl direktyvų 79/409/EEB ir 92/43/EEB įgyvendinimo atitinkamose vietovėse.

Paramos gavėjais gali būti fiziniai asmenys ar privatūs juridiniai asmenys, turintys žemės valdas „Natura 2000“ tinklo vietovėse, taigi įpareigoti laikytis papildomų ūkinės veiklos apribojimų, numatytų specialiosiose  žemės  ir miško naudojimo sąlygose, saugomos teritorijos tvarkymo plane, individualiuose vietovės nuostatuose ar reglamente arba apsaugos sutartyje.

Paramos gali būti teikiam žemės ūkio paskirties žemės plotams „Natura 2000“ tinklo vietovėse, išskirtose pagal direktyvas 79/409/EEB, 92/43/EEB ir 2000/60/EB. Natura  2000“  tinklo  vietovėje  arba  pagal  Bendrosios  vandens  politikos  direktyvą  remtinoje teritorijoje esančios valdos ŽŪN plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha.

Pareiškėjas privalo laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų bei visų papildomų apribojimų (bent vieno iš jų), nustatytų specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose ir jų valdymo planuose arba apsaugos sutartyje:

Draudžiama suarti pievas ar persėti jas kultūrinėmis žolėmis.

Draudžiama sausinti ar kitaip keisti hidrologinį režimą.

Ganomų gyvulių skaičius ganyklose ribojamas iki 1 SGV/ha;

Pievos gali būti šienaujamos tik po birželio 15 d. Konkreti data nustatoma saugomų vietovių

nuostatuose ar jų valdymo planuose arba apsaugos sutartyje.

Draudžiama naudoti trąšas, pesticidus ar kalkinimo medžiagas arba ribojamas tręšimo intensyvumas iki žemesnio nei leidžiama pagal šalies standartų reikalavimus dydžio.

Siekiant nustatyti esamą hidrologinį režimą ir jo nekeisti, pareiškėjas, pirmą kartą teikdamas paraišką, pateikia ūkio schemą su informacija apie hidrologinių objektų išsidėstymą bei hidrologines sąlygas.

Pareiškėjas negali gauti paramos pagal šią priemonę už tą pačią teritoriją, už kurią gauna paramą

pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Kraštovaizdžio tvarkymo programą, arba jei gauna kompensacijas iš valstybės biudžeto už saugomoms teritorijoms taikomus apribojimus.

Šioje priemonėje gali dalyvauti visi, kurie vykdo savo ūkinę veiklą Natura 2000 Paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje (PAST) „Ventos upės slėnis“.

Vadovaujantis bendraisiais buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais 2004 m. kovo 15 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 276 nustato bendruosius apsaugos ir tvarkymo reikalavimus Natura 2000 teritorijose:

1. Tulžių (Alcedo atthis) apsaugai svarbiose teritorijose:

1.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

1.2. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

1.3. negali būti stovyklaujama kovo–rugpjūčio mėnesiais, išskyrus nustatytas rekreacines zonas;

1.4. negali būti apsodinami eroduojantys vandens telkinių krantai;

1.5. skatinama taikyti krantų tvarkymo priemones, kad ne mažiau kaip 50 procentų atodangų ir stačių krantų būtų atviri;

1.6. skatinama reguliuoti kanadinių audinių gausą;

1.7. skatinama įrengti dirbtinius urvelius potencialiose veisimosi vietose.

2. Griežlių (Crex crex) apsaugai svarbiose teritorijose:

2.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;

2.2. pievos ir ganyklos negali būti paverčiamos ariama žeme;

2.3. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;

2.4. negali būti įveisiamas miškas;

2.5. skatinama atkurti nusausintų biotopų hidrologinį režimą;

2.6. skatinama ekologiškai ūkininkauti;

2.7. skatinama taikyti ekologiškas šienavimo technologijas (šienavimas nuo lauko vidurio linijos, baidytuvų naudojimas);

2.8. skatinama reguliuoti lapių, mangutų, šernų, kranklių, pilkųjų varnų gausą;

2..9. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją ir nendres;

2.10. skatinama nenaudoti pesticidų;

2.11. skatinama ekstensyviai ganyti galvijus (1 hektaro plote – 1–2 galvijai) ir šienauti rankiniu būdu;

2.12. skatinama pradėti šienauti tik po liepos 1 dienos;

2.13. skatinama pradėti ganyti galvijus ne anksčiau kaip birželio 15 dieną.

Dalyvaujantys 7 priemonėje „Natura 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB (parama „Natura 2000“ vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje)“ PAST „Ventos upės slėnis“ privalo laikytis aukščiau išvardintų saugomiems paukščiams (griežlėms) taikomų apsaugos priemonių.