Ventos regioninis parkas

Papilės juros periodo atodanga

Valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas (gamtos paminklas) Papilės Juros periodo atodanga.

Papilės atodanga yra gamtos paminklas. Saugoma nuo 1964.03.27.

Išsaugojimo tikslas: Išsaugoti pačią reikšmingiausią Ventos slėnyje atodangą su vėlyvosios juros kelovėjo amžiuje susisluoksniavusių uolienų išeigomis.

Atodangos aukštis: 20 m

Atodangos ilgis: 130 m

Plotas: 0,36 ha

Kiti duomenys: Šlaito polinkio kampas: 40-60 laipsnių.

Gamtos paminklu paskelbtas: 2000.03.22

Tai pati reikšmingiausia iš visų Ventos upės slėnyje įvairiu laiku fiksuotų keliolikos atodangų su vėlyvosios juros kelovėjo amžiuje susisluoksniavusių uolienų išeigomis. Einant į apačią šią atodangą sudaro: 0,0 – 15,0 m – moreninis priemolis, rudas, su rieduliais. 15,0 – 17,8 m – molis, juodas. Žėrutingas, labai smėlingas, karbonatingas, kai kur su geležingo rusvai gelsvo smėlio tarpsluoksniais, su pilko, molingo, žėrutingo, limonitizuoto smėlio lęšiais, molyje yra trys tamsiai rudo gabalinio, oolitinio siderito tarpsluoksniai, fauna randama retai, aptinkama Astarte sauvagei., Astarte trembiazensis Lor., gausios apzulintos belemnitų nuolaužos. 17,8 – 18,8 m – smiltainis, rusvai geltonas, itin smulkiagrūdis, labai molingas, labai geležingas, su juodo molio horizontaliais intarpais, sluoksnis kietas, skylantis aštriabriauniais nedideliais gabalais, jo viršutinė riba neltgi, tačiau palaipsniška; fauna randama lizdais, ji neblogai išsilaikiusi; rasta Kosmoceras transitionis Nik., Kosmoceras cf. Compressum Quenst., gausūs dvigeldžiai Oxytoma inaequivalvis (Sow.), Chlamys (Aequipecten) fibrosa (Sow.), Protocardia cognata (Phill.), Trigonia sonata Ag., Myophorella undulata (Ag.) ir kt. 18,8 – 19,3 m – klintis, tamsiai ruda, kieta, smėlinga, geležinga, skaidosi plokštėmis; randama fauna brachiopodai ir dvigeldžiai, jie stipriai persikristalizavę, labai blogai išsilaikę. 19,3 – 20,5 m – smiltainis, rusvai geltonas, įvairiagrūdis, karbonatingas, silpnai susicementavęs, o vietomis kietas, sucementuotas molio; randama faunos detrito, gausiai yra dvigeldžių su apanglėjusia mediena. 20,5 – 21,0 m – smėlis, pilkas, sluoksnio viršutinėje dalyje purvinai pilkos spalvos dėl molio priemaišos, itin smulkiagrūdis, žėrutingas, karbonatingas ir labai molingas; jo riba su aukščiau slūgsančiu smiltainiu yra labai palaipsniška; randama faunos: labai trapūs dvigeldžiai, gausūs kirmėlių vamzdeliai ir brachiopodai. 21,0 – 23,9 m – konglomeratiška smėlio – molio uoliena, kurios spalva nuo šviesiai geltonos iki tamsiai rudos; randama fauna: amonitai, palyginti gerai išsilaikę: Kosmoceras jason Rein., Kosmoceras castor Rein., obductum Buck; šio sluoksnio kontaktą su apačioje esančiu smėliu sudaro gargždas ir faunos detritas. 23,9 – 25,4 m – smėlis geltonas, smulkiagrūdis, atskiri jo lizdai stipriai geležingi, vietomis įstrižai sluoksniuotas, turi tamsiai pilko molio tarpsluoksnių ir gargždo dydžio gabalų; smėlyje faunos nerasta; žemiau esanti sluoksnio dalis yra po vandeniu (Pagal L. Rotkytę, 1968 m).

Aprašytas ataskaitoje „Svarbiausių Lietuvos geologijos paminklų mokslinis įvertinimas ir tvarkymo kryptys“, A. Linčius, 1990

Vieta: Akmenės r. sav. Papilės sen., Mažeikių miškų urėdijos Papilės g-jos (640 kv., 1 skl.) teritorija, Papilės mstl., Ventos regioninis parkas, Ventos kraštovaizdžio draustinis. Koordinatės: X 425860; Y 6224422 (LKS).