Ventos regioninis parkas yra išsidėstęs Ventos upės vidurupio žemumoje, Ventos vidurupio lygumos fiziniame geografiniame rajone. Vyrauja molingos lygumos ir upių slėniai. Labiausiai paplitusios uolienos – aleuritas, mergelis, smėlis, juodasis molis.

Reljefo kategorija – pamatinės morenos lygumos reljefas su upių slėniais ir ledyninio tirpsmo vandenų nuosruvos latakais. Vyrauja nenuotakūs plokščių lygumų priesmėlingi ir priemolingi vietovaizdžiai, būdingas stambiai banguotas reljefas, palei upelių slėnius didėjantis iki vidutinio. Didžiojoje teritorijos dalyje laukuose reljefo bangų šlaiteliai tik kai kuriose vietose viršija 1^o. Ventos upės šlaitai yra statūs, kai kurie iš jų yra didesnio kaip 10^o statumo. Ventos kairiojo kranto ties Gumbakių kaimų statumas viršija 13^o. Teritorijoje vyraujančiame nežymiame reljefo bangavime kiek labiau išsiskiria Purvių ir Viliošių kaimų apylinkėse susiformavusi ryškiai banguota slėnio atkarpa, kurioje įsteigtas Purvėnų geomorfologinis draustinis.

Dirvožemiai – velėniniai karbonatiniai sujaurėję. Arimai užima apie 70 % bendro žemės naudmenų ploto. Vyrauja giliai nukalkėję ir nelabai karbonatingi moreniniai priemoliai. Viršutinį dirvos sluoksnį sudaro ištirpusių ledynų paliktos nuosėdos. Vyrauja jauriniai ir jauriniai pelkiniai dirvožemiai.Vandenskyrose daug supelkėjusių įdubimų ir nemažai didelių durpynų.

Pagal Lietuvos kraštovaizdžio tipologinį rajonavimą teritorija priskiriama molingųjų lygumų žemėvaizdžio grupei, moreninės lygumos tipui. Pagal fizinį geografinį rajonavimą teritorija priskiriama lygumų rajonams – Kuršo – Žemaičių srities Ventos vidurupio lygumai. Tai švarios upės slėnis su atviromis pievomis ir ganyklomis bei nedideliais miškeliais. Kraštovaizdį pagyvina Ventos upės ir intakų slėniai.

Parke galima išskirti tris kraštovaizdžio tipus – negilūs upių slėniai su lapuočių šilais, moreninė lyguma su silpnai išreikštomis kalvomis ir gilinamosios bei šoninės erozijos suformuotas vaizdingas paprastai terasomis nuo Ventos upės kylantis aukštyn slėnis.

Kadangi upė yra labai vingiuota, dėl srovės ir ledonešio poveikio, krantai nuolat plaunami srovės, vyksta jų erozija. Dėl to Ventos upės ir jos intakų pakrantėse formuojasi skardžiai, atodangos. Dėl geologinių ypatumų susiformavusios atodangos bei atragiai atidengia vertingus įvairių periodų geologinius sluoksnius, kuriuose randama labai vertingų tų geologinių periodų fosilijų. Vertingiausios atodangos yra paskelbtos valstybės ir savivaldybės saugomais gamtos paveldo objektais. Labai įdomios ir lankytojų mėgstamos yra Papilės, Purvių, Raudonskardžio, Gumbakių, Svirkančių atodangos, Jurakalnio griovos atodanga ir atragis, Avižlio bei Kaukolinės atragiai.

Gamtinio karkaso atžvilgiu Ventos upės slėnis yra regioninės svarbos migracijos koridorius, užimantis žemutinę gravigeninę padėtį, kurio paskirtis – kanalizuoti migracinius srautus. Čia vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos apykaita, biologinių rūšių migracija.