Ventos regioninis parkas

Juodasis (Meilės) akmuo

Riedulys yra netaisyklingo ovalo formos su stačiais šonais ir plokščiu viršumi. Riedulio matmenys: aukštis – 1,89 m; ilgis – 5,59 m; plotis – 3,76 m; apimtis – 15,25 m. Riedulį sudaranti uoliena – granitas, iš toliau žvelgiant juosvas, o šviežesnėje nuoskaloje rausvai rudas su juodom ir melsvai pilkom dėmėm (margas), leukokratinis, porfyroblastiškas, smulkiagrūdis ir vidutingrūdis.

Prieš maždaug du milijardus metų žemės gelmėse išsilydžiusi skysta magma kilo į viršų, aušo ir kristalizavosi. Sukietėjusi ir iškilusi į paviršių ji vėl buvo nugramzdinta, suslėgta, suskaldyta, o į atsivėrusius plyšius įsiskverbė jaunesnio granito gyslos. Taip kartojosi kokius du-tris kartus, kol uoliena galutinai iškilo į žemės paviršių ir tapo kalnų dalimi.

Kur akmens tėvynė? Galėjo būti kažkur šiaurės vakaruose, Švedijoje, nors greičiausiai jis atkeliavo iš šiaurės Suomijos. Ten ištisi paviršiaus plotai sudaryti iš panašių uolienų.

Prieš 25 tūkstančius metų beveik visą Lietuvą dengė storas ledynas. Jis atšliaužė iš šiaurės ir šiaurės vakarų, ledo masėje atnešdamas gausybę uolų gabalų, apzulintų akmenų (vadinamų rieduliais), sutrintų ir sutrupintų uolienų (molio, smėlio, žvyro ir kt.). Po to ledynas pradėjo tirpti ir iš Lietuvos galutinai atsitraukė prieš 10–12 tūkstančių metų. Lietuvos laukuose liko gulėti rieduliai, iš ledo sukritusių ar tirpstančio ledo vandens suplautų molio, smėlio, žvyro ir kt. sąnašų krūvos.

Sudėtinga ne tik akmens susidarymo, bet ir buvimo Lietuvoje istorija. Suprantama, kodėl jis vadinamas „Juoduoju“, nors iš tikrųjų yra rausvos spalvos granitas. Tai dėl juodos spalvos plutelės, dengiančios didžiąją paviršiaus dalį. Ja pasidengė, ilgą laiką buvęs apsemtas vandens, greičiausiai tekančio. Tada į akmens paviršių įsigėrė geležies grupės elemento mangano junginiai ir dėl to paviršius pajuodo. Kažkurį laiką dalis akmens buvo iškilusi virš vandens, nes viena pusė liko plika, be juodos plėvelės. Po to riedulys dar buvo nuskeltas. Tik neaišku, ar jo dalis guli netoli pasislėpusi žemėje, ar subyrėjusi ir išsibarsčiusi didesniame plote. O ar jis buvo atvilktas senesnių ledynų, ar atkeliavo tik su paskutiniuoju ir ilgesnį laiką gulėjo vandenyje, reikėtų išsiaiškinti ištyrus jo aplinką – sudarius detalų geologinį žemėlapį.

Akmenyje kaip metraštyje surašyta milijardus metų trukusi jo evoliucija. Iš kur tai žinome? Ogi iš to, kad jis nevienalytis, sudarytas iš įvairių uolienų gabalų, suskaldytas plyšių. Akmuo tarsi sulipdytas iš įvairių dalių. Matome plotus su smulkesniais ir stambesniais grūdeliais (kristalais).