Ventos regioninis parkas

Kaukolynės atragis

Kaukolynės atragis yra Ventos kairiajame krante, Purvėnu geomorfologiniame draustinyje, netoli Uogiškių kaimo, Viekšnių seniūnijos Mažeikių rajone.

 

Moreninėje lygumoje matyti ledyno tirpsmo vandens išskobtos vagos, kuriomis vanduo tekėjo link patvenktinio ežero. Šiose vagose gali būti išplautų iš morenos riedulių sankaupų.

Upės vagoje pasitaiko iš ledyninių sąnašų išplautų riedulių, kuriuos į Lietuvą atnešė ledynai daugiau negu 600 km. iš Fenoskandijos. Vietovėje, netoli Kaukolynės atragio, eratinių riedulių sankaupa yra išlikusi senosios brastos vietoje. Prie jos susidarymo yra prisidėję ledyno tirpsmo vandenys.

Slėnio raidą, buvusią upės vagos padėtį žymi senvagių lankai, kurie labai ryškūs Ventos slėnyje tarp Avižlio ir Uogio, bei kitoje slėnio pusėje priešais Kaukolynės atragį Sujungiant senvagių atkarpas, galima rekonstruoti upės vagos padėtį pirmosios viršsalpinės terasos formavimosi metu. Taigi, manant, kad pirmoji terasa dėl palankiausių hidrometeorologinių sąlygų intensyviausiai formavosi prieš 5-6 tūkst. metų, darytina prielaida, kad Ventos upė tuo metu tekėjo dar statesniais vingiais nei dabar.

Atragis – raiški erozinė reljefo forma. Atragio ilgis yra 70 m, o plotis nuo 2-5 m jo smaigalyje iki 25 m jo gale, tarp griovos viršutinės dalies ir Ventos slėnio šlaito. Didesnėje atragio dalyje jo plotis yra apie 10 m. Atragio paviršius tik nežymiai pažemėja smaigalio link ir beveik atitinka kitoje griovos pusėje plytinčios lygumos absoliutinį aukštį. Šlaitas į Ventos slėnio pusę labai status – nuo 25  iki 55 laipsnių, vidutinis statumas yra apie 44 laipsnius. Šlaitas į griovos pusę taip pat status – nuo 25  iki 70  laipsnių, jo vidutinis statumas apie 36 laipsnius. Šlaituose yra nemažai vietų kur jų statumas siekia beveik 90 laipsnių – tai daugiausia nišos po didelių medžių šaknimis.

Nors Kaukolynės atragis yra trumpesnis nei Avižlio, tačiau jis yra labai išraiškingas, todėl Kaukolynės atragis galėtų būti laikomas tipišku geomorfologiniu tokių reljefo formų etalonu. Todėl šiuo požiūriu Kaukolynės atragis turi didžiausią mokslinę bei pažintinę vertę.

Žmonės pasakoja, kad Kaukolynės pavadinimas atsirado po 1863 metų sukilimo, kuomet Rusijos caro kariai čia esančiame miške nužudė daug sukilėlių ir jiems prijaučiančių. Po to dar daug metų čia būdavo aptinkamos žmonių kaukolės ir kiti kaulai.