Avižlio ir Ventos upių santakoje abiejų upių erozija sukūrė unikalią gamtos formą – siaurą ir ilgą atragį. Atragio keteros plotis vietomis vos siekia 0,5 m pločio. Tai maždaug 112 metrų ilgio ketera su stačiais šlaitais, užsibaigianti stačia atodanga, pačioje abiejų upių santakoje. Atragio šlaitas besileidžiantis Ventos pusėn yra kiek statesnis nei esantis Avižlio pusėje.

Atragio aukštis ties atodanga yra 4 m, o toliau atragis palaipsniui aukštėdamas pasiekia 10 m aukštį. Preliminarūs atodangos tyrimai parodė, kad ši forma gali būti ledyno sustumta pylimo formos raukšlė, kurią iš abiejų pusių nuskalavo upių vandenys. Atodangoje matyti ledyno deformuoti aleurito ir smėlio sluoksniai, greičiausiai susikloję dideliame ežere, tyvuliavusiame Ventos regioninio parko apylinkėse prieš 50-70 tūkstančių metų, kada Lietuvoje vyravo miškatundrė.

Atlikus sporų – žiedadulkių analizę, rasta įvairių medžių žiedadulkių. Daugiausia – pušies, taip pat nemažai beržo ir alksnio. Rastos pavienės eglės ir plačialapių medžių žiedadulkės. Tarp žolinių augalų vyrauja kiečio žiedadulkės.